top of page

Naujienos


Demokratų sajungos „Vardan Lietuvos“ steigiamajame suvažiavime naujosios partijos pirmininku tapo Saulius Skvernelis, o jo pavaduotojais išrinkti ir du Šiaulių politikai – Rima Baškienė ir Domas Griškevičius. Apskrityje atsiras keturi partijos skyriai – Šiauliuose ir Kelmės, Radviliškio bei Šiaulių rajonuose. „Viršijo lūkesčius“ Palangoje sausio 29 dieną vykusiame Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ steigiamajame suvažiavime dalyvavo 742 steigėjai. Jie tiesiogiai ir per įgaliojimus atstovavo iš viso 3 500 steigėjų. Naujai partijai įsteigti iniciatoriai turėjo pritraukti ne mažiau kaip 2 000 steigėjų.

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas rinktas iš trijų kandidatų. Rinkimus laimėjęs Saulius Skvernelis surinko 622 balsus. Su juo varžėsi parlamentaras Vytautas Bakas (surinko 72 balsus) ir Lazdijų merė Ausma Miškinienė (surinko 48 balsus). Tarp aštuonių išrinktų pirmininko pavaduotojų – du kraštiečiai Seimo nariai Rima Baškienė ir Domas Griškevičius.

Partijos vadovybėje yra ir daugiau su Šiauliais susijusių narių. Tarp partijos valdybos narių yra šiauliečiai, sostinėje studijuojantys Fausta Roznytė, Jaunųjų demokratų sąjungos iniciatyvinės grupės narė, ir Taurimas Valys bei Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro vadovas Žilvinas Šilgalis. „Įvyko tai, kas buvo planuota, ir net viršijo mūsų lūkesčius. Visa suvažiavimo medžiaga dabar perduodama Teisingumo ministerijai ir tikimės, kad per mėnesį bus patvirtintas partijos įsteigimas ir bus pradėti formuoti skyriai“, – sakė „Šiaulių kraštui“ Domas Griškevičius po suvažiavimo.

D. Griškevičius atmeta naujai politinei partijai oponentų klijuojamą epitetą, jog tai „politinė mišrainė“ . „Pas mus dominuoja tie, kurie nebuvo jokių partijų nariai, bet labai akcentuojami būtent perėję iš kitų partijų. Bando mus sumenkinti, bet mūsų įvairovė, skirtingų požiūrių buvimas – ne silpnumas, bet stiprybė, – teigia politikas. – Juk ir visuomenėje esame labai skirtingi ir turime skirtingas nuomones. Jeigu partijoje sugebame susitarti, derinti pozicijas ir požiūrius, tai tik pliusas. Juk ir kitose partijose pilna skirtingų požiūrių. Kas bendro, pavyzdžiui, tarp Ažubalio ir Maldeikio? O jie yra vienoje partijoje.“

Šiauliuose – 155 nariai Apskrityje daugiausia naujos partijos narių yra Šiauliuose – 155. D. Griškevičiaus teigimu, tarp jų yra buvusių socialdemokratų, kaip ir jis pats, ir kitų partijų narių, bet daugumą sudaro iki šiol partijų veikloje nedalyvavę šiualiečiai.

Šiaulių miesto taryboje naujoji partija turi vieną atstovą – Maliką Agamalijevą. „Pasitikėjimas partijomis nėra didelis, pačios prie to yra prisidėjusios, bet demokratinėje visuomenėje partijos užtikrina demokratinius procesus, – pabrėžia politikas. – Ir jeigu kas nepatinka, turi pats eiti į politiką ir kurti. Džiaugiuosi, kad šiauliečiai aktyviai prisidėjo prie partijos programos nuostatų kūrimo.“

Naujoji partija save įvardija centro kairės politine jėga ir pirmiausia koncentruosis į savivaldos rinkimus, kurie vyks 2023 metais. „Savivaldos rinkimuose kelsime ambicingus tikslus, žinoma, kelsime kandidatą ir į miesto merus. Būtų keista, jeigu nekeltume“, – sako D. Griškevičius. Ar sudarys konkurenciją buvusiam bendražygiui Artūrui Visockui ir jo komandai, jeigu jis vėl dalyvaus mero rinkimuose? „Taip būsime konkuruojančios jėgos, – teigia D. Griškevičius, tik dar negali atsakyti, ar pats kandidatuotų į merus. – Tik konkuruosime pasiūlymais, o ne per bandymą sakyti, koks kitas yra blogas.“

Dar trys potencialūs skyriai Rima Baškienė „Šiaulių kraštą“ informavo, jog Šiaulių rajone partijos steigėjų ir narių yra 42. Tarp jų – buvę ilgamečiai „valstiečiai“ Antanas Šliauteris, Vytautas Slabys, jis yra ir ilgametis Bubių seniūnas. Viena iš partijos skyriaus steigimo koordinatorių rajone yra Ada Grakauskienė, Šiaulių rajono tarybos narė. Ji iki šiol buvo nepartinė, bet į rinkimus ėjo su „valstiečiais“ ir rajono Taryboje priklausė jų frakcijai. „Žmonių mes neskubinome ir neraginome, o dabar, kai partija įsisteigė, skyrius stiprės, yra norinčiųjų prisijungti, – tvirtino R. Baškienė. – Labiausiai mes ieškosime susikalbėjimo valstybės labui ir savivaldoje, ir Seime, nes situacija šalyje yra sudėtinga. O Seime savo frakcijoje jau turime 16 narių, kurių patirtis didelė.“ Kelmės rajone naujos partijos steigėjų lyderė yra Jolita Koryznienė, buvusi kandidatė į rajono merus nuo visuomeninio rinkimų komiteto „Už augančią Kelmę“. J. Koryznienė (Butkutė) yra buvusi Šiaulių regiono plėtros agentūros vadovė, o šiuo metu užsiima kaimo turizmo verslu. „Šiaulių kraštui“ ji sakė, jog rajone susibūrė dešimt naujos partijos steigėjų, kurie tampa ir nariais. Dalis jų – dar prieš metus įsteigtos visuomeninės organizacijos „Auganti Kelmė“ nariai. Pati šią organizaciją steigė ir kurį laiką jai vadovavo. Jokios partijos veikloje J. Koryznienė iki šiol nedalyvavo. „Partijos skyrių steigiame nuo balto lapo, prisijungs prie mūsų ir daugiau žmonių, kurie nori dalyvauti savivaldoje, įnešti idėjų ir pokyčių, – patikina J. Koryznienė. – Dėl koronaviruso pandemijos ne visi galėjo į steigiamąjį suvažiavimą važiuoti ar rašyti įgaliojimus.“

Radviliškio rajone naujos partijos steigimo proceso vedliu yra tapęs Radviliškio seniūnas Ernestas Mončiauskas. Jis „Šiaulių kraštui“ sakė, jog rajone partijos narių jau yra 54. Pats E. Mončiauskas – buvęs Tėvynės sąjungos-krikščionių demokratų narys. Kodėl apsisprendė su konservatoriais atsisveikinti, nekomentuoja. „Būtų neetiška“, – sako politikas.


Antradienį, paaiškėjus faktams, kad Vilniaus šilumos tinklams gali trūkti 100 milijonų eurų šildymo tiekimo užtikrinimui, Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nariai kreipiasi į energetikos ministrą Dainių Kreivį dėl ydingos mokėjimų atidėjimo tvarkos bei į Vilniaus merą Remigijų Šimašių dėl krizės valdymo mažiausiomis sąnaudomis gyventojams, rašoma pranešime žiniasklaidai.



„Situacija Vilniuje yra kritinė, gyventojų sąskaitos už šildymą yra beveik dvigubai didesnės nei praėjusiais metais. Tuo tarpu ministro D. Kreivio pasiūlyta tvarka, kad gyventojai pakilusias šildymo sąskaitas galės apmokėti per penkis metus, jau nuo pradžių atrodė kiek nelogiška – tai tiesiog yra įsiskolinimų perkėlimas, o ne reali pagalba. Dar daugiau, dabar aiškėja, kad negaunant suplanuotų pajamų, šilumos tinklai yra priversti imti paskolas už kurių palūkanas sumokės patys gyventojai. Tokia praktika atrodo neūkiška ir nelogiška. Dar blogiau, kad apie tokius sprendimus sužinome iš socialinių tinklų ar žiniasklaidos, bet ne sprendimų priėmėjų“, – teigia Seimo narys Lukas Savickas.


Kreipimuose prašoma nurodyti, ar Energetikos ministerija buvo paskaičiavusi, kad dėl tokio sprendimo šilumos tinklams gali pritrūkti apyvartinių lėšų, ar nebuvo svarstoma panašios reikšmės atvejais leisti tokioms savivaldybių įmonėms imti beprocentinę paskolą iš valstybės? Taip pat, ar tokia situacija yra tik Vilniaus šilumos tinkluose, o galbūt ministerija žino ir daugiau atvejų? Vilniaus merui skirtame kreipimesi teiraujamasi, ar buvo kreiptasi į Vyriausybę dėl beprocentinės paskolos bei kodėl sprendimai dėl visus vilniečius liečiančių klausimų, kurie yra nepatogūs merui, yra slepiami?


„Augančios šildymo kainos Vilniuje ir kituose miestuose kelia dideles įtampas visuomenėje, kuri ir taip pavargusi, slegiama didelės infliacijos. Kaip matome, ministro D.Kreivio pasiūlytos priemonės ne tik nepagerino situacijos, tačiau dar gali priversti vilniečius mokėti už bendrovės paimtas paskolas. Nuo pat pradžių teigėme, kad kainų kilimui nėra pasiruošta. Valstybė turi prisiimti atsakomybę ir realiai amortizuoti dalį kaštų, neverčiant gyventojų individualiai rašyti prašymų šildymo kompensacijoms – jos turi automatiškai būtu pritaikytos tiems, kam priklauso. Tokios priemonės kainuotų gerokai pigiau nei dabar imamos paskolos“, – situaciją apibendrina Seimo narys Domas Griškevičius.




Įtempti Lietuvos santykiai su Kinija turi savo kainą. Nors Ekonomikos ir inovacijų ministerija ramina, kad situacija valdoma, yra pateiktas 136 mln. paramos verslui paketas, bet įvykęs Šiaulių pramonės ir amatų rūmų organizuotas susitikimas su Seimo Šiaulių krašto bičiulių grupės nariais siunčia stiprius nerimo ženklus iš gamybos sektoriaus.


Efektinga vs efektyvu. Dešiniųjų efektingai pradėta užsienio politikos „vertybinė“ kryptis prieš didžiąją valstybę Kiniją, kuri pasak prezidentės D. Grybauskaitės dar 2019 metais buvo viena pagrindinių prekybinių partnerių Europai ir Lietuvai, skamba visame Pasaulyje. Tarptautinės politikos apžvalgininkai, garsiausi JAV ir Europos dienraščiai įvairiais kampais apžvelgia Lietuvos ir Kinijos santykių pokyčius: nuo siūlymų boikotuoti Olimpines žiemos žaidynes Pekine, diplomatinės Taivano ambasados įkūrimo Vilniuje, Kinijos grasinimų sankcijomis iki jau pagalbos ieškojimo tarp ES institucijų ir partnerių, nes darosi neramu. Neramu, nes verslas duoda pirmus signalus, jog artėja juodos dienos ir efektyvumu tai nekvepia. Vyriausybė, bandydama viską lopyti, siūlo pradžiai „pagalbos paketą“ – 130 mln. eurų paskoloms bei 6 mln. naujų rinkų paieškoms, kad verslas galėtų lengviau persiorientuoti į kitas rinkas.


Vyriausybės sprendimai kartais per parą nubraukia 10 ir daugiau metų verslo įdirbį. Verslas atkreipia dėmesį, kad siūlomas ministerijos paramos paketas irgi gali būti neefektyvus, nes nepasieks tų, kas tiesiogiai nuo to labiausiai nukentės.


Verslas, ypač gamybos sektorius, atkreipia dėmesį, kad įmonių importuojamos žaliavos iš Kinijos vėluoja (keli pavyzdžiai iš Šiaulių, vienai įmonei sudaro 48 proc., kitai virš 90 proc., visų reikiamų žaliavų), keičiant importuojamų žaliavų tiekėjus, prarandamas įmonių konkurencingumas, įmonių partneriai, turintys eksportą į Kiniją, stabdo užsakymus, investuoti pasiruošusios įmonės su nerimu žiūri į savo planus.


Duokit man 10 milijonų, ką aš su jais darysiu, jeigu aš rinkos netekau? Lengvatinės paskolos, invegos, dar kas nors, išgirdau, kaip šneka... Duos man lengvatinę paskolą, nu ir kas, o kam man ji reikalinga, jeigu aš neturiu partnerių?“ – LRT portalui atsako „Spruso“ vadovas V. Laurinaitis. Problema ta, kad nors 136 milijonai antraštėse atrodo gerai, verslui jie yra daugiau pasityčiojimas nei reali pagalba. Verslui Kinijos šešėlines sankcijos jau dabar kainuoja gerokai daugiau nei šimtus milijonų. Nepratęsiami kontraktai, netiekiamos detalės, spaudimas partneriams, kurie priversti nebepirkti Lietuvoje pagamintos produkcijos - visa tai padaryta staigiai ir tiksliai per porą mėnesių. Taip Kinija preciziškai ir tiksliai daro iš Lietuvos pavyzdį. Tiesą sakant, tai daryti Kinijai yra lengva, nes atrodo, kad Lietuvos Vyriausybė, prieš priimdama svarbius sprendimus, nesikonsultavo nei su politinėmis jėgomis Lietuvoje, nei su mūsų partneriais Europoje ir JAV, nei su mūsų verslu.


„Vertybinė politika“ atkerta. Vertybinė politika gražu, tačiau pastebiu, kad žmogaus teisės mums ypating

ai rūpi tada, kada kalbame apie kitus kraštus ir šalis. Kada tai paliečia mus pačius, dažnai metame jas į šiukšlių dėžę, juk jų užtikrinimas kelią papildomų rūpesčių ir pastangų. Viską padarėme staigiai, lyg kirviu nukirtus, o dabar stovime lyg nuogi dilgėlėse. Visai kitokia situacija galėjo būti, jei minėtos konsultacijos būtų įvykusios. Galbūt už savo nugaros turėtume eilę stiprių partnerių, pasirengusių vieningam atsakui į galimas sankcijas. Tačiau dabar partneriai skėsčioja rankomis ir sako, kad turime įsigilinti į situaciją. Galime pykti ar ne, tačiau jiems situacija nauja, nes mes pasirinkome pastatyti juos prieš ją. Dar sunkesnė padėtis yra verslui. Jie priversti skaityti spaudoje, kad nėra čia didelės problemos, kad galima diversifikuoti rinkas ir, žinoma, kad jie gaus paramą – 136 milijonus, nors ministerija jau dabar pripažįsta, kad to greičiausiai nepakaks. Čia vertėtų prisiminti iš kur atsirado Kinija, kaip rinka. Investicijos ir ne tik verslo, tačiau ir labai nemažai valstybės indelių, prasidėjo po Krymo aneksijos ir sankcijų Rusijai. Tada suprasdamas, kad tai yra nacionalinio saugumo interesas, verslas, beveik be jokių ekscesų, priėmė pasikeitusias žaidimo taisykles ir investavo į naujų rinkų atidarymą. Nors trumpuoju laiku ir buvo patirta išlaidų, tačiau diversifikacija pačiam verslui buvo naudinga. Neabejoju, kad galiausiai prisitaikys ir dabar, tik klausimais, kokia bus visa to kaina verslui ir mūsų šalies biudžetui, galiausiai verslo požiūriui į ateities investicinę aplinką Lietuvoje.


Kinija ne tik sėkmingai „ištrina“ Lietuvą iš savo muitinės sistemų, atsisako prekių iš Lietuvos, „vėluoja“ su būtinų komponentų ir žaliavų pristatymu Lietuvos įmonėms, tačiau ir labai sėkmingai spaudžia mūsų įmonių partnerius ar motinines įmones, kad tas pats gresia ir joms. Įsikūrusios Vokietijoje, Skandinavijoje ar kitose šalyse, šios įmonės sulaukia nedviprasmiškų signalų iš savo produkcijos pirkėjų ar tiekėjų, kinų, kad nepašalinus komponentų iš Lietuvos, bus atsisakoma šių įmonių produkcijos. Lietuvos verslas, preliminariais duomenis, besitęsiant šešėlinėms sankcijoms, patirs daugiau kaip 300 milijonų nuostolių. Čia tuo atveju, jei neprireiks perkėlinėti gamyklų ir įmonių kitur, nors, kaip rodo aludarių pavyzdys, kurie dar nesenai džiaugėsi galėdami gabenti savo produkciją per Lenkiją, Kinija ir tokią galimybę užblokavo. Kol kas atrodo, kad Kinija pasirinko iš Lietuvos padaryti pavyzdį. Labiausiai gaila, kad tokią galimybę jiems suteikėme patys, nors ir priklausome dideliam ir galingam prekybos ir politikos blokui, sprendimus priėmėme neužsitikrinę nei paramos, nei informavę partnerių.


Situacija iš tiesų yra sudėtinga, nes esame save pastatę prie sienos. Tikiuosi, kad Vyriausybė gavo gerą pamoką, kad sena mūsų nepriklausomos šalies tradicija, užsienio politikos klausimus derintis su visomis politinėmis jėgomis šalyje, turėjo rimtą pagrindą stabilumui. Dabar belieka atkakliai bendrauti su ES partneriais, nors pripažinkime, juos savo veiksmais greičiausiai irgi esame pastatę į nepatogią padėtį. Vertybinė politika gražu, bet nepamirškime, kad didžiosios šalys ir geopolitinio lauko pagrindiniai žaidėjai, pirmiausiai, vadovaujasi pragmatiniais išskaičiavimais. Smagu, kad dalis mūsų politikų už „drąsią politiką“ gauna įvairius skambius titulus ir apdovanojimus, bet už juos konkrečiai turi susimokėti mūsų verslas. Akivaizdu, kad su juo nebuvo jokių diskusijų prieš veiksmo atlikimą, kuris galbūt, būtų iš anksto verslui leidęs geriau pasiruošti galimoms permainoms ir, žinoma, mažesniems nuostoliams, kurie, panašu, kad bus ženkliai didesni nei tarkime, atsiradę po Belaruskali istorijos. Faktas, kad mūsų maža šalis negali vienu metu turėti kelių atidarytų kovos frontų, kurie jau dabar mums, panašu, kad kainuoja bent pusę mlrd. eur. Ir lieka tik neatsakytas pagrindinis klausimas – kas už tai turėtų atsakyti?


Gyventojų priėmimas

Pirmadieniais 11–13 val.

Penktadieniais 12–14 val.

Registracija:

domas.griskevicius@lrs.lt

      +37069842135

Susitikime Šiauliuose adresu: Aušros alėja 15 arba nuotolinėje platformoje! 

Turite klausimų?

Užsisakykite

NAUJIENLAIŠKĮ!

Dėkojame!

Domas Griškevičius © 2022. Visos teisės saugomos.

bottom of page