Jungiuosi prie Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“

Naujiena paskelbta: https://www.etaplius.lt/prie-demokratu-frakcijos-vardan-lietuvos-jungiasi-ir-seimo-narys-d-griskevicius

Matome supriešintą, suskaldytą Lietuvą. Deja, tokia situacija naudinga ir tuo naudojasi nemaža dalis politikų – tiek pozicijoje, tiek opozicijoje, tokiu būdu bandydama rinktis politinius dividendus.

Nenorime dalyvauti tokioje skaldymo ir konfliktų skatinimo politikoje, nes nuo to kenčia ne kas kitas, o Lietuvos žmonės.

Šiandien kartu su dar 12 kolegų Seime steigiame Demokratų frakciją „Vardan Lietuvos“. Nauja frakcija yra susijungimas su partneriais ir bendraminčiais. Būsime darbinga centro kairės politinė jėga ir dirbsime konstruktyvioje opozicijoje.

Tai nėra atsitiktinis darinys. Kuriame naują frakciją žinodami vieni kitus ir pasitikėdami dėl bendrų darbų, kuriuos bendrai išsigryninome darbinėse sesijose. Frakcijoje yra gausu patyrusių žmonių, žinančių, ką reiškia darbas Vyriausybėje, Seime, Savivaldoje. Tai yra didžiulė patirtis ir stiprybės įvairiose srityse.

Naujoje frakcijoje turime vieningą valstybės valdymo viziją ir aiškią darbotvarkę, tačiau asmeniniai, vertybiniai įsitikinimai bus gerbiami ir po diskusijų tokiais klausimais kiekvienas galėsime balsuoti pagal savo sąžinę ir įsitikinimus.

Kaip steigiama nauja frakcija Seime tęsime pastangas realizuoti rinkimų metu Lietuvos žmonių mums suteiktą mandatą, ypatingą dėmesį skirdami socialinės nelygybės mažinimo, valstybės valdymo, ekonomikos visiems ir žaliojo kurso klausimams.

Politika – komandinis žaidimas, todėl ne mažiau svarbus ir frakcijos skaitlingumas siekiant įgyvendinti užsibrėžtus tikslus ir darbus. Reikia pripažinti, kad mišrioje grupėje turėdami vos 3 narius negalėjome daryti reikšmingesnio poveikio teisėkūroje ar parlamentinėje kontrolėje. Vadovaujantis Seimo statutu keičiasi frakcijų kvotos komitetuose, todėl nuo rudens sesijos asmeniškai planuoju dirbti Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete.

Demokratų frakcijai „Vardan Lietuvos“ priklauso: Vytautas Bakas, Rima Baškienė, Algirdas Butkevičius, Domas Griškevičius, Linas Kukuraitis, Rūta Miliūtė, Laima Mogenienė, Laima Nagienė, Lukas Savickas, Saulius Skvernelis, Algirdas Stončaitis, Zenonas Streikus ir Tomas Tomilinas.

Svarbiausi Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ darbai:

• Sieks Lietuvos be absoliutaus skurdo. Inicijuos ir rems sprendimus, artinančius Lietuvos bendrojo vidaus produkto perskirstymą prie ES vidurkio;

• Siūlys bazinių pajamų plėtrą visose visuomenės grupėse ir paramos formose, siekiant įgyvendinti universalias bazines pajamas Lietuvoje;

• kartu su bendruomenių ir savivaldos įgalinimu užtikrins vienodą paslaugų kokybę visiems;

• teiks konkrečius teisės aktų projektus, įtraukiančius Parlamentą į šalyje užsitęsusių krizių valdymą;

• teiks teisės aktų iniciatyvas, įteisinančias teismų tarėjus;

• sieks įteisinti dalyvaujamąjį biudžetą - žmonių galimybę siūlyti ir nuspręsti, kokioms sritims turėtų būti skirta atitinkama šalies biudžeto dalis;

• rems tiesioginių merų, kaip savivaldybių tarybų pirmininkų, rinkimus;

• siūlys visas nekilnojamojo Turto mokesčio pajamas skirti tiesiogiai savivaldai, taip pat savivaldybėse, kur baigta žemės reforma, žemę perduoti savivaldai;

• siūlys motyvuoti ir išlaisvinti dirbančiuosius mokytis visą gyvenimą, tam numatant darbuotojo pasirinkimu skirti 1 darbo dieną per mėnesį kompetencijų kėlimui;

• sieks didelio dėmesio smulkaus ir vidutinio, ypač šeimų, verslo plėtrai ir palankių sąlygų sudarymui;

• rudens sesijos metu sieks įkurti smulkaus ir vidutinio verslo Ombudsmeno instituciją;

• siūlys pramonės parkų pagrindu įteisinti turizmo parkų steigimą;

• šią sesiją tvirtinamame Valstybės biudžete registruos siūlymą 3 artimiausius metus nuosekliai didinti Turizmo srities finansavimą valstybės biudžeto lėšomis;

• Sieks, kad visas viešasis sektorius pasiektų nulinę anglies dioksido emisiją jau 2030 metais;

• Siūlys plėsti Lietuvoje sėkmingai veikiančią užstato (taromatų) sistemą;

• Siūlys atverti įmonių taršos duomenis visuomenei ir plėsti pačių žmonių galimybes informuoti apie aplinkos teršimo atvejus;

• Sieks didinti atsinaujinančios energetikos dalies tikslus nuo 50 proc. iki 70 proc. jau 2030 metais.

Skiepų karai: planavimo brokas priešina savivaldą

Naujiena paskelbta: https://www.delfi.lt/news/ringas/politics/domas-griskevicius-skiepu-karai-planavimo-brokas-priesina-savivalda.d?id=87045301

Vakcinavimo procesas po truputį įsibėgėja. Lietuva pagal vakcinavimo tempą bendrame Europos sąjungos kontekste atrodo ganėtinai gerai. Vyriausybė kartu su savivaldybėmis stengiasi kuo greičiau ir efektyviau paskiepyti savo gyventojus. Viešoje erdvėje vertinant savivaldybių skiepijimo tempus išskiriamos „pirmūnės“ ir „atsiliekančios“ savivaldybės. Tačiau nutylima, kad žmonių skiepijimo greitis dažnu atveju priklauso nuo gaunamų vakcinų kiekio, dažnai SAM koreguojamo prioritetų sąrašo, tad aiški komunikacija iš centrinės valdžios tampa ypatingai svarbi. Suprasdami, kokioje situacijoje esame, stengiamės suprasti ir pateisinti kartais kas kelias valandas besikeičiančius Vyriausybės sprendimus ar keistą komunikaciją iš sostinės. Nepaisant to, tai, kas nutiko vakar, perpildė kantrybės taurę.

Vakar, apie 14:00 val., Šiaulių miesto savivaldybė, kaip ir kai kurie kiti miestai (Klaipėda, Palanga ir kt.), gavo pranešimą, kad juos antradienį turinti pasiekti vakcinų siunta yra mažinama ir papildomai 19 tūkst. dozių perduodamos Vilniaus miestui. Mažinama dėl prastos situacijos sostinėje, kurioje 95% intensyvios terapijos lovų yra užpildytos, o pati savivaldybė, pagal Sveikatos apsaugos ministro patvirtintą metodologiją, yra juodžiausia tarp juodų.

Solidarumas, žinoma, turi būti, pagalbos ranką, matyt, esame pasirengę ištiesti visi, galbūt net labiau nei prieš prasidedant karantinui, tačiau komunikacija ir strategija, atrodo, yra du žodžiai, kurie šiai Vyriausybei yra visiškai svetimi. Vilniaus epidemiologinė situacija prasta tapo ne vakar per pietus, net ne vakar iš ryto. Ši situacija yra aiškiai žinoma, kaip ir buvo aišku, kad tendencijų tikrai nepagerins grįžtantis Vilniaus gatvės šurmulys.

Todėl kyla natūralus klausimas, kodėl likusios Lietuvos savivaldybės ir, svarbiausia, žmonės buvo apgauti? Ar nebuvo galima iš karto atidėti daugiau vakcinų Vilniui ir nesukelti savivaldybių, iš kurių vakcinos buvo paimtos, gyventojų bereikalingų lūkesčių, nekalbant jau apie žmonių, atliekančių planavimo ir registravimo darbus, beprasmiškumą ir neviltį?

Juk tokiu atveju, matyt, nebūtų kilę jokių klausimų dėl susipriešinimo ar apgaudinėjimo. Tačiau dabar jau antrą kartą yra suduodamas rimtas smūgis visam vakcinacijos procesui, o jį, kaip nuo vienuolikos metrų atžymos, suduoda pati Sveikatos ministerija. Ar žinote, kiek darbo buvo įdėta, kad būtų suregistruoti gyventojai antradienio skiepijimui? Kiek iš jų apskritai atsisakys skiepytis, kai šį antradienį gaus informaciją, kad jų vakcinavimas nukeliamas. Kas atsakys, jei būtent vienas iš šių piliečių, kurių vakcinacija dėl SAM strategų kaltės nukeliama, susirgs iki tol, kol bus paskiepytas? Reputacija toks reikalas – sugadinus sunku atstatyti.

Kadangi jau prakalbome apie SAM sprendimus ir kompetencijas, tai negaliu nepaminėti registravimosi skiepui sistemos. Šią sistemą sukūrė Kauno savivaldybė. Sistema tikrai patogi – elektroniniu būdų leidžia pasitikrinti, ar esi skiepijimų grupės sąrašuose, ir užsiregistruoti skiepui. Dar daugiau, ji leidžia skiepui registruoti šeimos narį – mamą, tėvą, senelius ir panašiai. Sistema yra sujungta su visais registrais, tad galėtų registruotis ir kiti į prioritetinius sąrašus įtraukti asmenys.

SAM po to, kai Kauno miestas paleido šią sistemą, pradėjo žadėti, kad visos savivaldybės jau tuoj tuoj gaus lygiai tokią pačią, tik nacionalinę sistemą. Kaunas tokią sistemą įsivedė kovo 8 d. Šiandien turime beveik gegužės mėnesį ir SAM savo komentare sako, kad nacionalinė sistema startuos.... tuoj tuoj.

Pirmasis šios betvarkės neiškentė Vilniaus miestas ir praėjusią savaitę nusipirko analogišką sistemą. Tuo pačiu keliu žengia jau ir Klaipėda. Nesinorėtų, kad su šia sistema baigtųsi kaip su legendiniu 130 lapų planu – kažkas sakė, tačiau niekas nematė, o savivaldybės turi tvarkytis pačios.

Atskiro paminėjimo verta ir sostinės mero komunikacija. Meras, papūtęs krūtinę, pareiškė – Vilnius puikiai tvarkosi, daugiausiai skiepijame, todėl gausime daugiau vakcinų! Ne, Remigijau, Jūsų savivaldybėje, kaip vaizdžiai išsireiškė Jūsų piaro atstovas, GAISRAS. Visos kitos savivaldybės ir jų gyventojai tiesia Jums ranką (ar petį?), kad Jūs galėtumėte užgesinti šį gaisrą. Tad „ačiū“ turbūt buvo tas žodis, kurio ieškojote, o ne pasipūtėliškas aiškinimas, kaip Vilnius nuostabiai tvarkosi.

Dar keisčiau atrodo mero piaro atstovo lakstymas pas visus, kurie išdrįso prabilti šia tema, ir aiškinimas, kad jie šaudo pro šalį. Ne, nešaudome pro šalį, tiesiog Vilniui atidavėme (tiesa, ne sava valia) tuos skiepų šovinius, kurių ir patiems labai reikia.

Neabejotinai solidarumas yra būtina sąlyga norint įveikti koronavirusą. Pagalba tam, kam tuo metu to labiausiai reikia, juk niekada nežinai, kada pagalbos gali prireikti tau. Tačiau toks jautrus klausimas kaip vakcinų nukreipimas turi būti derinamas iš anksto, o ne nurodinėjant iš jėgos pozicijų. Tiek Šiauliai, tiek Klaipėda, Mažeikiai ar bet kuris kitas miestas ir jo žmonės supranta tai.

Premjerės I. Šimonytės reakcija ir atsakas merams dėl staiga Vilniui perskirstytų vakcinų – „neturime komforto Jus informuoti prieš dvi savaites“ – galiausiai palieka be žado. O juk kartais, ypatingai sunkiais laikais, pakanka vieno paprasto žodžio – suprantame, atsiprašome. Jo, deja, nebuvo. Džiugu bent jau tiek, kad Šiaulių miesto meras A. Visockas socialiniame tinkle taria: „kiek suprantu, niekas iš centrinės valdžios nesiruošia pasakyti „atsiprašau“, tai tuomet aš atsiprašau visų žmonių, kurie kantriai organizavo ir skambino, ir visų, kurie turėjo lūkestį pasiskiepyti. Ypatingai atsiprašau senjorų.“

Kodėl (ne)reikia tiesioginių merų rinkimų?

Naujiena paskelbta: https://www.skrastas.lt/komentarai/politiku-tribuna/kodel-nereikia-tiesioginiu-meru-rinkimu

Valdančioji konservatorių frakcija inicijuoja visų rinkimų sistemų peržiūrą. Teigiama, kad reikia peržiūrėti Seimo ir Savivaldos rinkimų įstatymą.

Nors pirminiame pranešime apie konkrečius pasiūlymus nėra kalbama daug, akivaizdu, kad palaikoma idėja keisti dabartinę LR Seimo mišrią rinkimų sistemą į proporcinę (pagal partijų sąrašus.) Keliamas tiesioginių merų rinkimų teisėtumo ir atitikimo Konstitucijai klausimas. 2019 metais 46 Seimo nariai kreipėsi į LR Konstitucinį teismą su prašymu ištirti, ar Vietos savivaldos įstatymo kai kurie straipsniai neperžengia savivaldos atstovaujamosios institucijos kompetencijos ribų, neprieštarauja Konstitucijos 119 straipsniui. Apeliuojama, kad minimame Konstitucijos straipsnyje savivaldos teisė laiduojama ir įgyvendinama per atitinkamas savivaldybių tarybas, o merai jame, apskritai, neminimi.

Kreipimosi iniciatoriai (daugiausia tuometininės Seimo opozicijos atstovai) abejoja, ar nepakeitus Konstitucijos, gali savivaldos sistemoje atsirasti dar viena pakankamai savarankiška institucija (tiesiogiai renkamas meras), kurio sudaryme (išrinkime) savivaldybės taryba nedalyvauja. Konstitucinis teismas šį klausimą nagrinės dar šiais metais. Primenu, kad tiesioginiai merų rinkimai įteisinti 2014 metais birželio 26 d. pakeitus eilę Vietos savivaldos įstatymo straipsnių. Viena iš pagrindinių priežasčių, priimant šią naujovę, buvo tikslas atliepti piliečių lūkesčius dėl noro ir siekio miestų ir rajonų merus rinkti tiesiogiai. Taip pat buvo tikimasi, kad tokiu būdu bus padidintas rinkėjų aktyvumas savivaldos rinkimuose, kurie paprastai pritraukdavo mažą rinkėjų aktyvumą. VRK (Vyriausioji rinkimų komisija) duomenimis Lietuvoje 2007 metais savivaldos rinkimuose sudalyvavo viso labo 41.3 proc. rinkėjų nuo visų balso teisę turinčių. Įvedus tiesioginius mero rinkimus 2015 m. rinkėjų aktyvumas šoktelėjo iki 47.17 proc. 2019 m. jis dar paaugo ir pasiekė 47.80 proc. Pavyzdžiui, Šiauliuose aktyvumas 2007 m. tesudarė viso labo 34.56 proc. rinkėjų aktyvumo, o jau 2019 m. siekė 43.68 proc. Klaipėdos mieste, kuriame rinkėjų aktyvumas eilę savivaldos rinkimų buvo mažiausias, 2007 m. rinkimai prie balsadėžių sukvietė tik 30.56 proc. rinkėjų, o 2019 m. jau 38.88 proc. Panašu, kad tiesioginių merų rinkimų šalininkams pavyko įgyvendinti vieną iš pagrindinių užduočių – padidinti savivaldos rinkimų aktyvumą. Kitas svarbus tiesioginių merų rinkimų aspektas – stabilumas. Akivaizdu, (nors buvo kelios išimtys ir Šiaulių mieste praėjusią kadenciją), kad savivaldybėse ženkliai sumažėjo įvairių perversmų ir turbulencijų. Vilniaus miesto savivaldybės 2007-2011 m. kadencijos metu sostinei spėjo vadovauti 3 merai (J. Imbrasas, V. Navickas, R. Alekna). Tame pačiame Vilniuje kadencija anksčiau per Lietuvą nuvilnijo Tarybos nario V. Drėmos „dingimo“ istorija renkant merą A. Zuoką. Savo politinės karjeros pradžioje teko dirbti Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sekretoriumi ir iš arti matyti, kaip Taryboje renkamas meras gali patirti nuolatinį spaudimą iš partijos ar koalicijos partnerių ir balsuoti „teisingai“. Kitu atveju jau kitame Tarybos posėdyje būtų girdimi pasiūlymai merą atleisti. Dauguma rinkimų rezultatų atskleidžia, jog paprastai laimėjęs mero rinkimus partijos ar komiteto lyderis surenka didžiausią palaikymą ir Tarybos rinkimuose, tad situacijos, kai meras nėra Tarybos daugumoje, yra labai retos ir labiau primena išimtį nei taisyklę. O net ir tais atvejais, kada būtą įtampų, savivalda dirbo pakankamai sklandžiai, nes tiesiogiai rinkto mero institutas tampa politinio stabilumo garantu.

Tiesioginius mero rinkimus kritikuojantys asmenys atkerta, kad meru gali būti išrinktas nekompetetingas žmogus ir kad Taryba, kuri renka merą iš Tarybos narių tarpo, yra savotiškas filtras. Bet ar iš tiesų? Primenu, kad liūdnai pagarsėjęs Kauno miesto meras V. Šustauskas nebuvo tiesiogiai rinktas meras, jį išrinko Kauno miesto Taryba. Kitas Seimo narių priekaištas, kad merai gali tapti „karaliukais“, bet juk rinkimų istorija rodo, kad merų kaita vyksta net ir esant tiesioginiams merų rinkimams. Kita vertus, pamirštama jog kai kuriems merams taikomas „karaliukų“ (ilgai užimantiems šias pareigas) titulas juk dažnai buvo iškovotas dar iki tiesioginių merų rinkimų. Tad gal savotiškas sprendimas galėtų būti kadencijų ribojimas, klausia kai kurie Seimo nariai? Galbūt, bet tokiu atveju siūlau pradėti nuo savęs ir kad kadencijų apribojimas prasidėtų nuo Seimo narių.

Kol, vaizdžiai kalbant, laukiame Konstitucinės dvasios apsireiškimo ir atsakymo ar tiesioginiai merų rinkimai neprieštarauja LR Konstitucijai, primenu, kad vykdant įvairias apklausas šiuos, mišrius, rinkimus palaiko daugiau kaip 75 proc. Lietuvos piliečių.

Pastarosiomis dienomis vykdžiau gyventojų apklausą Polltix platformoje ir klausiau dėl Seimo rinkimų sistemos. Kurią rinkimų sistemą jie palaikytų – dabartinę mišrią (pusė Seimo renkamas pagal partijų sąrašus, kiti per vienmandates), proporcinę (visi būtų renkami tik pagal partijų sąrašus) ar vienmandačių (visi būtų renkami tik vienmandatėse apygardose)?

Tendencijos labai aiškios. Net 62 proc. apklausoje sudalyvavusių asmenų rinktųsi vienmandačių rinkimus, 19 proc. liktų prie mišrios rinkimų sistemos ir tik 10 proc. pasisako už proporcinę (pagal partijų sąrašus) rinkimų sistemą. Likę neturėjo nuomonės. Jei atvirai, rezultatai nenustebino. Pasitikėjimas partijomis nesiekia 6 proc., tad ar gali būti kitaip? Lietuvoje žmonės nori rinkti ne sąrašus, o konkrečius žmones, nes tokiu būdu gali labiau reikalauti iš politikų asmeninės atsakomybės. Tikiu, kad tiesioginių merų rinkimai privalo išlikti.