Nors panašu, kad Seimo dauguma, bent trumpam atsitraukia nuo visuotinio Nekilnojamojo turto (toliau NT) mokesčio įvedimo, mat iš artimiausio Seimo posėdžio darbotvarkės klausimas išbrauktas, vis dėl to noriu pasisakyti, kodėl tokio projekto, kuris šiuo metu yra pateiktas, nepalaikau.
Pradėsiu nuo to, kad pati NT visuotinio mokesčio idėja nėra bloga pati savaime, ji taikoma daugelyje šalių, tai tampa savivaldos savarankiškų pajamų šaltiniu, tačiau siūlomas NT mokesčio dizainas atrodo tikrai keistai.
Pirmiausiai jau vien dėl to, kad atlikus NT mokesčio pakeitimus jau dabar planuojama lėšų surinkti kur kas mažiau. Keistumas prasideda tame, kad iš esmės ir dabar mokantys už NT (virš 150 tūkst.) iš esmės mokės mažiau, o biudžeto praradimus iš esmės kompensuos mažiau turto turintys asmenys. Apie socialinė teisingumą čia šnekėti, net liežuvis neapsiverčia. Dar keisčiau atrodo, atsiradusios mokesčio išimtys toms pačioms vėjo jėgainėms. Nori nenori matai norą įtikti konkrečiai verslo šakai, nors tie patys vėjų parkai ir dabar prie didesnio apmokestinimo dygsta lyg grybai po gero lietaus. Tad argumentas, kad skatiname žaliąją energetiką, švelniai, tariant neįtikina. Smagu, kad šią išimtį svarstymo stadijoje Seime pavyko panaikinti. Tiesa, kiek žinau, vėl registruota pataisa, ją siekiant sugrąžinti.
Nors pradiniame variante to nebuvo, tačiau ilgainiui projekto autoriai numatė, kad NT mokestį 0,05 ir 4 % ribose galėtų nustatyti pati savivalda. Šią kryptį palaikė ir Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA). Manau, kad tai teisingas žingsnis, tačiau jei jau pasitikime savivalda, kodėl neleidžiame tai pačiai savivaldai numatyti galimybės nustatyti ir medianos dydį (neapmokestinamam turto dydžiui), kuris dabar visiems fiksuotas vienodas - 1,5? Juk žiūrint į ateitį, NT mokesčio potencialą labai apribotų įstatymo projekte nustatytas itin aukštas (iki 1,5 medianos) neapmokestinamos vertės dydis pagrindiniam būstui. Tik apie trečdalis pagrindinio būsto savininkų būtų apmokestinama – tai visai nepanašu į tradicinį NT mokesčio modelį, kuriam būdinga plati mokesčio bazė. Todėl keista, kad į šis LSA siūlymas buvo atmestas.
Taip pat reikia atkreipti dėmesį, kad keičiant nekomercinio nekilnojamojo turto (NT) apmokestinimo modelį (nuo suminės vertės apmokestinimo pereinant prie kiekvieno NT objekto apmokestinimo) neišvengiamai bus prarastas apmokestinimo progresyvumas, kai asmuo įsigyja daug gyvenamųjų būstų, todėl mokestis neteks savo reguliacinės funkcijos - nebus stabdomas investiciniais tikslais įsigyjamų būstų kaupimas. Todėl siūlytina papildyti kriterijų sąrašą kriterijumi, pagal kurį savivaldai būtų galima mokesčio tarifą diferencijuoti priklausomai nuo turimų būstų skaičiaus ar visų turimų būstų vertės.
Galiausiai laikas. Taip, įvesti naujus mokesčius niekada nebūna gero laiko ir tuo tikrai niekas nesidžiaugia, bet ar tikrai dabar, kada turime tokias aukštas palūkanų normas, ekonomika lėtėja, neapibrėžtumo dėl ateities vis daugiau, norime papildomai žmonėms užkrauti naują mokestį? Taigi, turime dar vieną istoriją, kada iš esmės teisinga mintis per skubėjimą, neįsiklausymą teikiamas pastabas dauguma vėl sugebėjo diskredituoti.
LR Seimo narys Domas Griškevičius
