Rinkimų viliotinis be įsipareigojimų

Rinkimai į Seimą jau čia pat. Partijos rikiuoja savo kandidatų sąrašus. Socialdemokratai jau patvirtino

savo kandidatų sąrašą. „Valstiečiai“ apsisprendė kas ves jų sąrašą. Konservatoriai jau šį sekmadienį švęs „demokratijos šventę“, demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ kandidatų reitingavimą suplanavusi liepos pradžioje. Ir nors partijų kandidatų dėliojimo procesai dar nebaigti, tendencijos, deja, nėra malonios.

Tikrai apmaudu, kad net dvi šiuo metu opozicijoje esančios partijos - LSDP ir LVŽS jau dabar patvirtino, kad jų rinkimų į Seimą sąrašų lyderiai bus tik ką į Europos Parlamentą mandatus iškovoję V.Blinkevičiūtė ir E.Veryga.

Apmaudu ne dėl to, kad jie būtų prasti politikai, bet dėl to, kad „makaronų kabinimas ant ausų" mūsų politikoje išlieka vis dar gajus.

Juk visiems akivaizdu, kad minimi politikai tikėtino išrinkimo į Seimą atveju tikrai neatsisakys EP mandato.

Sakote taip nebus? Prisiminkime paskutinius Kauno miesto savivaldos rinkimus. Tas pats E.Veryga buvo ne tik kandidatas į merus, bet ir vedė LVŽS sąrašą į miesto Tarybą. Buvo išrinktas, bet mandato tada atsisakė. Taip pat pasielgė tik jau Klaipėdoje ir R.Žemaitaitis.

„Valstiečiai“ čia šiek tiek subtilesni, mat teigia, kad Veryga, pergalės atveju premjeru būtų. Socialdemokratai sako, kad dar nežino ar Blinkevičiūtė premjere būtų, mano subjektyvia nuomone, akivaizdu, kad tikrai nebūtų.

Tik primenu, kad vienos ar kitos partijos pergalės atveju, premjeru gali būti asmuo ir ne Seimo narys.

Artėjant Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos" kandidatų sąrašo reitingavimui, viliuosi, kad mes demokratai sugebėsime atsispirti pagundai į sąrašą įtraukinėti populiaraus Virginijus Sinkevičius kandidatūrą, kuris gavęs didelį Lietuvos žmonių pasitikėjimą taip pat buvo išrinktas į Europos Parlamentą.

Tikiu, kad demokratai turime ryškių ir profesionalių politikų sąrašą, kuris negudraus ir neapgaudinės savo rinkėjų rinkimams dar net neįsibėgėjus.

Partijos į savo sąrašų viršūnes, ryškiausius savo partijų politikus (pergalės atveju neketinančius iš tiesų imti iškovotą mandatą, o ji perduoti žemiau likusiam ar mažiau žinomam ir palaikomam partijos kolegai) dės tol, kol rinkėjai galiausiai, tokius žaidimus žaidžiančių partijų, pagaliau nepradės bausti – nebalsuoti.

O kol taip darančios partijos iš esmės yra nebaudžiamos, tol tokių reiškinių pabaiga yra ganėtinai abejotina.

Tad būk kritiškas ir rinkis atsakingai. Nepasiduok lengvoms ir neįpareigojančioms politikų vilionėms.

Domas Griškevičius, Seimo narys, demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkopavaduotojas

LRT aktualijų studijoje. Ar jau laikas keisti Seimo narių išlaidų tvarką?

Žiūrėti

Nekilnojamojo turto mokesčio reformos klystkeliai

Nors panašu, kad Seimo dauguma, bent trumpam atsitraukia nuo visuotinio Nekilnojamojo turto (toliau NT) mokesčio įvedimo, mat iš artimiausio Seimo posėdžio darbotvarkės klausimas išbrauktas, vis dėl to noriu pasisakyti, kodėl tokio projekto, kuris šiuo metu yra pateiktas, nepalaikau.

Pradėsiu nuo to, kad pati NT visuotinio mokesčio idėja nėra bloga pati savaime, ji taikoma daugelyje šalių, tai tampa savivaldos savarankiškų pajamų šaltiniu, tačiau siūlomas NT mokesčio dizainas atrodo tikrai keistai.

Pirmiausiai jau vien dėl to, kad atlikus NT mokesčio pakeitimus jau dabar planuojama lėšų surinkti kur kas mažiau. Keistumas prasideda tame, kad iš esmės ir dabar mokantys už NT (virš 150 tūkst.) iš esmės mokės mažiau, o biudžeto praradimus iš esmės kompensuos mažiau turto turintys asmenys. Apie socialinė teisingumą čia šnekėti, net liežuvis neapsiverčia. Dar keisčiau atrodo, atsiradusios mokesčio išimtys toms pačioms vėjo jėgainėms. Nori nenori matai norą įtikti konkrečiai verslo šakai, nors tie patys vėjų parkai ir dabar prie didesnio apmokestinimo dygsta lyg grybai po gero lietaus. Tad argumentas, kad skatiname žaliąją energetiką, švelniai, tariant neįtikina. Smagu, kad šią išimtį svarstymo stadijoje Seime pavyko panaikinti. Tiesa, kiek žinau, vėl registruota pataisa, ją siekiant sugrąžinti.

Nors pradiniame variante to nebuvo, tačiau ilgainiui projekto autoriai numatė, kad NT mokestį 0,05 ir 4 % ribose galėtų nustatyti pati savivalda. Šią kryptį palaikė ir Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA). Manau, kad tai teisingas žingsnis, tačiau jei jau pasitikime savivalda, kodėl neleidžiame tai pačiai savivaldai numatyti galimybės nustatyti ir medianos dydį (neapmokestinamam turto dydžiui), kuris dabar visiems fiksuotas vienodas - 1,5? Juk žiūrint į ateitį, NT mokesčio potencialą labai apribotų įstatymo projekte nustatytas itin aukštas (iki 1,5 medianos) neapmokestinamos vertės dydis pagrindiniam būstui. Tik apie trečdalis pagrindinio būsto savininkų būtų apmokestinama – tai visai nepanašu į tradicinį NT mokesčio modelį, kuriam būdinga plati mokesčio bazė. Todėl keista, kad į šis LSA siūlymas buvo atmestas.

Taip pat reikia atkreipti dėmesį, kad keičiant nekomercinio nekilnojamojo turto (NT) apmokestinimo modelį (nuo suminės vertės apmokestinimo pereinant prie kiekvieno NT objekto apmokestinimo) neišvengiamai bus prarastas apmokestinimo progresyvumas, kai asmuo įsigyja daug gyvenamųjų būstų, todėl mokestis neteks savo reguliacinės funkcijos - nebus stabdomas investiciniais tikslais įsigyjamų būstų kaupimas. Todėl siūlytina papildyti kriterijų sąrašą kriterijumi, pagal kurį savivaldai būtų galima mokesčio tarifą diferencijuoti priklausomai nuo turimų būstų skaičiaus ar visų turimų būstų vertės.

Galiausiai laikas. Taip, įvesti naujus mokesčius niekada nebūna gero laiko ir tuo tikrai niekas nesidžiaugia, bet ar tikrai dabar, kada turime tokias aukštas palūkanų normas, ekonomika lėtėja, neapibrėžtumo dėl ateities vis daugiau, norime papildomai žmonėms užkrauti naują mokestį? Taigi, turime dar vieną istoriją, kada iš esmės teisinga mintis per skubėjimą, neįsiklausymą teikiamas pastabas dauguma vėl sugebėjo diskredituoti.

LR Seimo narys Domas Griškevičius