Skiepai nuo erkinio encefalito turi būti kompensuojami

Naujiena paskelbta: https://www.etaplius.lt/skiepai-nuo-erkinio-encefalito-turi-buti-kompensuojami

Seimo Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos nariai Lukas Savickas ir Domas Griškevičius kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministrą su raginimu daliai gyventojų kompensuoti skiepus nuo erkių sukeliamų ligų ir taip užtikrinti didesnį šių skiepų prieinamumą. Kasmet Lietuvoje registruojama iki 3 tūkstančių Laimo ligos atvejų, o sergamumas erkiniu encefalitu 2020 m. siekė 2,5 atvejo 10 tūkstančių gyventojų.

Lietuva priskiriama prie endeminių erkinio encefalito šalių, kurioje erkiniu encefalitu galima užsikrėsti bet kuriame šalies regione. Veiksmingiausia erkinio encefalito profilaktikos priemonė – skiepai, nepaisant to, lietuviai skiepijasi gan vangiai. Tam įtakos gali turėti ir tai, kad šis skiepas – kol kas mokamas.

„Siekiant užkirsti kelią erkių platinamoms ligoms ir skaudžioms jų pasekmėms, raginame Sveikatos apsaugos ministrą imtis priemonių ir šią vakciną Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis kompensuoti vaikams ir padidintos rizikos grupių gyventojams. Šiuo metu vienos vakcinos kaina svyruoja nuo 20 iki 40 eurų, o imunitetui susiformuoti reikia trijų skiepų dozių, tad bendra skiepų kaina, siekianti iki 120 eurų daugeliui gyventojų yra neįkandama“, – motyvus, kodėl skiepai nuo erkinio encefalito turėtų būtų kompensuojami vardija Seimo narys Lukas Savickas.

Erkių platinamos ligos dažnai turi sunkių liekamųjų pasekmių: padidėjęs jautrumas, galvos skausmai, elgesio pokyčiai. Retai, tačiau liekamuoju reiškiniu pasitaiko ir paralyžius. Vos per kelis mėnesius po erkės įkandimo žmogus gali prarasti darbingumą. Kiekvienais metais daugėja ne tik susirgimų erkiniu encefalitu ir Laimo liga, tačiau ir mirčių nuo šių ligų. 2020 m. nuo erkinio encefalito mirė 10 žmonių, o 2021 m. – 15.

„Iš kai kurių politikų tenka išgirsti keistų skaičiavimų, kad nemokamas skiepijimas brangiai kainuotų biudžetui, tačiau niekas nekalba apie tai, kad augant erkinio encefalito ar Laimo ligos susirgimų skaičiui iš biudžeto sumokama žymiai daugiau gydant jau susirgusius, o vėliau ir besirūpinant neįgaliais tapusiais žmonėmis. Tad šioje vietoje turime pasirūpinti savo piliečiais – didinti šių skiepų prieinamumą ir tuo pačiu užtikrinti efektyvią informacinę kampaniją apie vakcinacijos svarbą“ – apie kreipimosi esmę sako Demokratų frakcijos atstovas Domas Griškevičius.

Valstybėse, kuriose erkinis encefalitas yra endeminis, t.y, fiksuojama nuo 5 atvejų 100 tūkst. gyventojų per metus, PSO rekomenduoja vakcinuoti visų amžiaus grupių gyventojus, įskaitant ir vaikus. Pavyzdžiui, Austrijoje, šis skiepas gyventojams jau yra nemokamas, o vaikams, nuo vienų metų jis yra įtrauktas į planinių skiepų kalendorių.

Iškėlė idėją baudas už greičio viršijimą nustatyti pagal pajamas, visuomenės nuomonės išsiskyrė

Naujiena paskelbta: https://www.etaplius.lt/iskele-ideja-baudas-uz-greicio-virsijima-nustatyti-pagal-pajamas-visuomenes-nuomones-issiskyre?fbclid=IwAR2HL4e8qkbFWSuXLVjr8OigpbUdy9BCkAqqUdRz5G0x-84XoUzpJci2qx0

Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ Seimo narys Domas Griškevičius viešųjų konsultacijų platformoje Polltix.co iškėlė siūlymą baudų dydį už kelių eismo taisyklių pažeidimus nustatyti nuo pažeidėjo pajamų. Kaip aiškina Seimo narys, „Tokia praktika yra sėkmingai taikoma Šveicarijoje, Vokietijoje, Danijoje, Suomijoje ir kitose Vakarų Europos šalyse. Tai efektyviau atgrasytų didesnes pajamas gaunančius asmenis nuo kelių eismo taisyklių pažeidimo, nes dabar, poros šimtų eurų bauda nevienodai nubaudžia ir 1 000 EUR ir 10 000 EUR uždirbančius žmones“.

Kaip klausimo aprašyme rašė Seimo narys, „Praėjusiais metais, remiantis Lietuvos kelių policijos duomenimis, buvo užfiksuoti 2 863 eismo įvykiai. Viena pagrindinių eismo įvykių priežasčių yra nepasirinktas saugus greitis; vien praėjusiais metais fiksuota daugiau nei 760,000 greičio viršijimo atvejų.“

Viešoji konsultacija susilaukė 1,052 balsų ir Polltix.com duomenimis, apklausos reprezentatyvumas buvo aukštas, tai reiškia, kad viešosios konsultacijos dalyvių demografija gerai atitiko visos Lietuvos gyventojų demografinį pasiskirstymą.

„Visuomenės nuomonė šiuo klausimu nėra vienareikšmiška. 43% respondentų siūlymui pritaria (19% sutinka, kad KET baudos turėtų būti nustatomos pagal pažeidėjų pajamas, o 24% mano, kad visos baudos (tarp jų ir KET) turėtų būti nustatomos pagal pažeidėjų pajamas), 38% nepritaria, 13% mano, kad daugiau dėmesio turėtų būti skiriama išduotų baudų surinkimui, o ne didinimui 3% pasiūlė savo idėją, o 2% neturėjo nuomonės“ – vardijo parlamentaras.

„Įdomu, kad nuomonės labai išsiskyrė tarp skirtingų amžiaus grupių ir lyčių” - pastebėjo parlamentaras „net 63% 16-29 m. vyrų šią idėją remia. Labiausiai šiai idėjai prieštarautų 30-49 m. moterys, net 50% jų siūlymui nepritaria.”

Polltix platformoje išsakykiti respondentų komentarai paaiškina tokį nuomonių išsiskyrimą. 24 m. vyras iš Vilniaus komentare rašo: „KET pažeidėjams gaunantiems dideles pajamas dabar skiriamos baudos yra daugiau simbolinės ir neatgraso nuo kelių eismo taisyklių pažeidimų darymo“. O štai 34 m. moteris iš Šiaulių rašo: „Baudos pagal pajamas? Tai reikštų, kad mažai uždirbantys kelių ereliai galėtų lakstyt be galvų ir girti, nes jų baudos mažos? Ar neužšoktumėm nuo vilko ant meškos?“ 39 m. moteris iš Klaipėdos rajono antrina: „Tai būtų dar vienas motyvas slėpti pajamas ir didintų šešėlį.“

Seimo narys Domas Griškevičius prideda, kad dauguma žmonių, perskaitę klausimą suprato, jog pajamų negaunantys asmenys bus atleisti nuo baudų už KET pažeidimus, tačiau taip nėra. Fiksuotas baudos dydis visiems nemažėtų, jis proporcingai išaugtų didesnes pajamas gaunantiems, mat tokiu būdu „pajaustų“ baudos neigiamas pasekmes.

„Ši viešoji konsultacija man buvo labai naudinga, akivaizdu, kad pajamų nelygybė daugumai Lietuvos žmonių yra jautri ir aktuali problema, kurią reikia spręsti tiek struktūriškai per mokesčių sistemos keitimą, tiek ir tematiškai, pavyzdžiui, peržiūrinėjant baudų skyrimo metodiką. Tačiau akivaizdu ir tai, kad šiuo metu gyventojų požiūris į diversifikuotą baudų dydžių taikymo sistemą šiuo metu nėra vienareikšmiškas” - pasidalino mintimis Seimo narys.

Parlamentaras Domas Griškevičius tapo Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininko pavaduotoju

Naujiena paskelbta: https://www.skrastas.lt/aktualijos/s-skvernelio-partijos-vadovybeje-ir-siaulieciai-apskrityje-4-partijos-skyriai?fbclid=IwAR2ZduSI3LpysxFQQDrFGYYjle7LsRyJ68Mf_DVkecS5_jl6qU-TABV-iJc

Demokratų sajungos „Vardan Lietuvos“ steigiamajame suvažiavime naujosios partijos pirmininku tapo Saulius Skvernelis, o jo pavaduotojais išrinkti ir du Šiaulių politikai – Rima Baškienė ir Domas Griškevičius. Apskrityje atsiras keturi partijos skyriai – Šiauliuose ir Kelmės, Radviliškio bei Šiaulių rajonuose. „Viršijo lūkesčius“ Palangoje sausio 29 dieną vykusiame Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ steigiamajame suvažiavime dalyvavo 742 steigėjai. Jie tiesiogiai ir per įgaliojimus atstovavo iš viso 3 500 steigėjų. Naujai partijai įsteigti iniciatoriai turėjo pritraukti ne mažiau kaip 2 000 steigėjų.

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas rinktas iš trijų kandidatų. Rinkimus laimėjęs Saulius Skvernelis surinko 622 balsus. Su juo varžėsi parlamentaras Vytautas Bakas (surinko 72 balsus) ir Lazdijų merė Ausma Miškinienė (surinko 48 balsus). Tarp aštuonių išrinktų pirmininko pavaduotojų – du kraštiečiai Seimo nariai Rima Baškienė ir Domas Griškevičius.

Partijos vadovybėje yra ir daugiau su Šiauliais susijusių narių. Tarp partijos valdybos narių yra šiauliečiai, sostinėje studijuojantys Fausta Roznytė, Jaunųjų demokratų sąjungos iniciatyvinės grupės narė, ir Taurimas Valys bei Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro vadovas Žilvinas Šilgalis. „Įvyko tai, kas buvo planuota, ir net viršijo mūsų lūkesčius. Visa suvažiavimo medžiaga dabar perduodama Teisingumo ministerijai ir tikimės, kad per mėnesį bus patvirtintas partijos įsteigimas ir bus pradėti formuoti skyriai“, – sakė „Šiaulių kraštui“ Domas Griškevičius po suvažiavimo.

D. Griškevičius atmeta naujai politinei partijai oponentų klijuojamą epitetą, jog tai „politinė mišrainė“ . „Pas mus dominuoja tie, kurie nebuvo jokių partijų nariai, bet labai akcentuojami būtent perėję iš kitų partijų. Bando mus sumenkinti, bet mūsų įvairovė, skirtingų požiūrių buvimas – ne silpnumas, bet stiprybė, – teigia politikas. – Juk ir visuomenėje esame labai skirtingi ir turime skirtingas nuomones. Jeigu partijoje sugebame susitarti, derinti pozicijas ir požiūrius, tai tik pliusas. Juk ir kitose partijose pilna skirtingų požiūrių. Kas bendro, pavyzdžiui, tarp Ažubalio ir Maldeikio? O jie yra vienoje partijoje.“

Šiauliuose – 155 nariai Apskrityje daugiausia naujos partijos narių yra Šiauliuose – 155. D. Griškevičiaus teigimu, tarp jų yra buvusių socialdemokratų, kaip ir jis pats, ir kitų partijų narių, bet daugumą sudaro iki šiol partijų veikloje nedalyvavę šiualiečiai.

Šiaulių miesto taryboje naujoji partija turi vieną atstovą – Maliką Agamalijevą. „Pasitikėjimas partijomis nėra didelis, pačios prie to yra prisidėjusios, bet demokratinėje visuomenėje partijos užtikrina demokratinius procesus, – pabrėžia politikas. – Ir jeigu kas nepatinka, turi pats eiti į politiką ir kurti. Džiaugiuosi, kad šiauliečiai aktyviai prisidėjo prie partijos programos nuostatų kūrimo.“

Naujoji partija save įvardija centro kairės politine jėga ir pirmiausia koncentruosis į savivaldos rinkimus, kurie vyks 2023 metais. „Savivaldos rinkimuose kelsime ambicingus tikslus, žinoma, kelsime kandidatą ir į miesto merus. Būtų keista, jeigu nekeltume“, – sako D. Griškevičius. Ar sudarys konkurenciją buvusiam bendražygiui Artūrui Visockui ir jo komandai, jeigu jis vėl dalyvaus mero rinkimuose? „Taip būsime konkuruojančios jėgos, – teigia D. Griškevičius, tik dar negali atsakyti, ar pats kandidatuotų į merus. – Tik konkuruosime pasiūlymais, o ne per bandymą sakyti, koks kitas yra blogas.“

Dar trys potencialūs skyriai Rima Baškienė „Šiaulių kraštą“ informavo, jog Šiaulių rajone partijos steigėjų ir narių yra 42. Tarp jų – buvę ilgamečiai „valstiečiai“ Antanas Šliauteris, Vytautas Slabys, jis yra ir ilgametis Bubių seniūnas. Viena iš partijos skyriaus steigimo koordinatorių rajone yra Ada Grakauskienė, Šiaulių rajono tarybos narė. Ji iki šiol buvo nepartinė, bet į rinkimus ėjo su „valstiečiais“ ir rajono Taryboje priklausė jų frakcijai. „Žmonių mes neskubinome ir neraginome, o dabar, kai partija įsisteigė, skyrius stiprės, yra norinčiųjų prisijungti, – tvirtino R. Baškienė. – Labiausiai mes ieškosime susikalbėjimo valstybės labui ir savivaldoje, ir Seime, nes situacija šalyje yra sudėtinga. O Seime savo frakcijoje jau turime 16 narių, kurių patirtis didelė.“ Kelmės rajone naujos partijos steigėjų lyderė yra Jolita Koryznienė, buvusi kandidatė į rajono merus nuo visuomeninio rinkimų komiteto „Už augančią Kelmę“. J. Koryznienė (Butkutė) yra buvusi Šiaulių regiono plėtros agentūros vadovė, o šiuo metu užsiima kaimo turizmo verslu. „Šiaulių kraštui“ ji sakė, jog rajone susibūrė dešimt naujos partijos steigėjų, kurie tampa ir nariais. Dalis jų – dar prieš metus įsteigtos visuomeninės organizacijos „Auganti Kelmė“ nariai. Pati šią organizaciją steigė ir kurį laiką jai vadovavo. Jokios partijos veikloje J. Koryznienė iki šiol nedalyvavo. „Partijos skyrių steigiame nuo balto lapo, prisijungs prie mūsų ir daugiau žmonių, kurie nori dalyvauti savivaldoje, įnešti idėjų ir pokyčių, – patikina J. Koryznienė. – Dėl koronaviruso pandemijos ne visi galėjo į steigiamąjį suvažiavimą važiuoti ar rašyti įgaliojimus.“

Radviliškio rajone naujos partijos steigimo proceso vedliu yra tapęs Radviliškio seniūnas Ernestas Mončiauskas. Jis „Šiaulių kraštui“ sakė, jog rajone partijos narių jau yra 54. Pats E. Mončiauskas – buvęs Tėvynės sąjungos-krikščionių demokratų narys. Kodėl apsisprendė su konservatoriais atsisveikinti, nekomentuoja. „Būtų neetiška“, – sako politikas.