Iškėlė idėją baudas už greičio viršijimą nustatyti pagal pajamas, visuomenės nuomonės išsiskyrė

Naujiena paskelbta: https://www.etaplius.lt/iskele-ideja-baudas-uz-greicio-virsijima-nustatyti-pagal-pajamas-visuomenes-nuomones-issiskyre?fbclid=IwAR2HL4e8qkbFWSuXLVjr8OigpbUdy9BCkAqqUdRz5G0x-84XoUzpJci2qx0

Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ Seimo narys Domas Griškevičius viešųjų konsultacijų platformoje Polltix.co iškėlė siūlymą baudų dydį už kelių eismo taisyklių pažeidimus nustatyti nuo pažeidėjo pajamų. Kaip aiškina Seimo narys, „Tokia praktika yra sėkmingai taikoma Šveicarijoje, Vokietijoje, Danijoje, Suomijoje ir kitose Vakarų Europos šalyse. Tai efektyviau atgrasytų didesnes pajamas gaunančius asmenis nuo kelių eismo taisyklių pažeidimo, nes dabar, poros šimtų eurų bauda nevienodai nubaudžia ir 1 000 EUR ir 10 000 EUR uždirbančius žmones“.

Kaip klausimo aprašyme rašė Seimo narys, „Praėjusiais metais, remiantis Lietuvos kelių policijos duomenimis, buvo užfiksuoti 2 863 eismo įvykiai. Viena pagrindinių eismo įvykių priežasčių yra nepasirinktas saugus greitis; vien praėjusiais metais fiksuota daugiau nei 760,000 greičio viršijimo atvejų.“

Viešoji konsultacija susilaukė 1,052 balsų ir Polltix.com duomenimis, apklausos reprezentatyvumas buvo aukštas, tai reiškia, kad viešosios konsultacijos dalyvių demografija gerai atitiko visos Lietuvos gyventojų demografinį pasiskirstymą.

„Visuomenės nuomonė šiuo klausimu nėra vienareikšmiška. 43% respondentų siūlymui pritaria (19% sutinka, kad KET baudos turėtų būti nustatomos pagal pažeidėjų pajamas, o 24% mano, kad visos baudos (tarp jų ir KET) turėtų būti nustatomos pagal pažeidėjų pajamas), 38% nepritaria, 13% mano, kad daugiau dėmesio turėtų būti skiriama išduotų baudų surinkimui, o ne didinimui 3% pasiūlė savo idėją, o 2% neturėjo nuomonės“ – vardijo parlamentaras.

„Įdomu, kad nuomonės labai išsiskyrė tarp skirtingų amžiaus grupių ir lyčių” - pastebėjo parlamentaras „net 63% 16-29 m. vyrų šią idėją remia. Labiausiai šiai idėjai prieštarautų 30-49 m. moterys, net 50% jų siūlymui nepritaria.”

Polltix platformoje išsakykiti respondentų komentarai paaiškina tokį nuomonių išsiskyrimą. 24 m. vyras iš Vilniaus komentare rašo: „KET pažeidėjams gaunantiems dideles pajamas dabar skiriamos baudos yra daugiau simbolinės ir neatgraso nuo kelių eismo taisyklių pažeidimų darymo“. O štai 34 m. moteris iš Šiaulių rašo: „Baudos pagal pajamas? Tai reikštų, kad mažai uždirbantys kelių ereliai galėtų lakstyt be galvų ir girti, nes jų baudos mažos? Ar neužšoktumėm nuo vilko ant meškos?“ 39 m. moteris iš Klaipėdos rajono antrina: „Tai būtų dar vienas motyvas slėpti pajamas ir didintų šešėlį.“

Seimo narys Domas Griškevičius prideda, kad dauguma žmonių, perskaitę klausimą suprato, jog pajamų negaunantys asmenys bus atleisti nuo baudų už KET pažeidimus, tačiau taip nėra. Fiksuotas baudos dydis visiems nemažėtų, jis proporcingai išaugtų didesnes pajamas gaunantiems, mat tokiu būdu „pajaustų“ baudos neigiamas pasekmes.

„Ši viešoji konsultacija man buvo labai naudinga, akivaizdu, kad pajamų nelygybė daugumai Lietuvos žmonių yra jautri ir aktuali problema, kurią reikia spręsti tiek struktūriškai per mokesčių sistemos keitimą, tiek ir tematiškai, pavyzdžiui, peržiūrinėjant baudų skyrimo metodiką. Tačiau akivaizdu ir tai, kad šiuo metu gyventojų požiūris į diversifikuotą baudų dydžių taikymo sistemą šiuo metu nėra vienareikšmiškas” - pasidalino mintimis Seimo narys.

Parlamentaras Domas Griškevičius tapo Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininko pavaduotoju

Naujiena paskelbta: https://www.skrastas.lt/aktualijos/s-skvernelio-partijos-vadovybeje-ir-siaulieciai-apskrityje-4-partijos-skyriai?fbclid=IwAR2ZduSI3LpysxFQQDrFGYYjle7LsRyJ68Mf_DVkecS5_jl6qU-TABV-iJc

Demokratų sajungos „Vardan Lietuvos“ steigiamajame suvažiavime naujosios partijos pirmininku tapo Saulius Skvernelis, o jo pavaduotojais išrinkti ir du Šiaulių politikai – Rima Baškienė ir Domas Griškevičius. Apskrityje atsiras keturi partijos skyriai – Šiauliuose ir Kelmės, Radviliškio bei Šiaulių rajonuose. „Viršijo lūkesčius“ Palangoje sausio 29 dieną vykusiame Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ steigiamajame suvažiavime dalyvavo 742 steigėjai. Jie tiesiogiai ir per įgaliojimus atstovavo iš viso 3 500 steigėjų. Naujai partijai įsteigti iniciatoriai turėjo pritraukti ne mažiau kaip 2 000 steigėjų.

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas rinktas iš trijų kandidatų. Rinkimus laimėjęs Saulius Skvernelis surinko 622 balsus. Su juo varžėsi parlamentaras Vytautas Bakas (surinko 72 balsus) ir Lazdijų merė Ausma Miškinienė (surinko 48 balsus). Tarp aštuonių išrinktų pirmininko pavaduotojų – du kraštiečiai Seimo nariai Rima Baškienė ir Domas Griškevičius.

Partijos vadovybėje yra ir daugiau su Šiauliais susijusių narių. Tarp partijos valdybos narių yra šiauliečiai, sostinėje studijuojantys Fausta Roznytė, Jaunųjų demokratų sąjungos iniciatyvinės grupės narė, ir Taurimas Valys bei Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro vadovas Žilvinas Šilgalis. „Įvyko tai, kas buvo planuota, ir net viršijo mūsų lūkesčius. Visa suvažiavimo medžiaga dabar perduodama Teisingumo ministerijai ir tikimės, kad per mėnesį bus patvirtintas partijos įsteigimas ir bus pradėti formuoti skyriai“, – sakė „Šiaulių kraštui“ Domas Griškevičius po suvažiavimo.

D. Griškevičius atmeta naujai politinei partijai oponentų klijuojamą epitetą, jog tai „politinė mišrainė“ . „Pas mus dominuoja tie, kurie nebuvo jokių partijų nariai, bet labai akcentuojami būtent perėję iš kitų partijų. Bando mus sumenkinti, bet mūsų įvairovė, skirtingų požiūrių buvimas – ne silpnumas, bet stiprybė, – teigia politikas. – Juk ir visuomenėje esame labai skirtingi ir turime skirtingas nuomones. Jeigu partijoje sugebame susitarti, derinti pozicijas ir požiūrius, tai tik pliusas. Juk ir kitose partijose pilna skirtingų požiūrių. Kas bendro, pavyzdžiui, tarp Ažubalio ir Maldeikio? O jie yra vienoje partijoje.“

Šiauliuose – 155 nariai Apskrityje daugiausia naujos partijos narių yra Šiauliuose – 155. D. Griškevičiaus teigimu, tarp jų yra buvusių socialdemokratų, kaip ir jis pats, ir kitų partijų narių, bet daugumą sudaro iki šiol partijų veikloje nedalyvavę šiualiečiai.

Šiaulių miesto taryboje naujoji partija turi vieną atstovą – Maliką Agamalijevą. „Pasitikėjimas partijomis nėra didelis, pačios prie to yra prisidėjusios, bet demokratinėje visuomenėje partijos užtikrina demokratinius procesus, – pabrėžia politikas. – Ir jeigu kas nepatinka, turi pats eiti į politiką ir kurti. Džiaugiuosi, kad šiauliečiai aktyviai prisidėjo prie partijos programos nuostatų kūrimo.“

Naujoji partija save įvardija centro kairės politine jėga ir pirmiausia koncentruosis į savivaldos rinkimus, kurie vyks 2023 metais. „Savivaldos rinkimuose kelsime ambicingus tikslus, žinoma, kelsime kandidatą ir į miesto merus. Būtų keista, jeigu nekeltume“, – sako D. Griškevičius. Ar sudarys konkurenciją buvusiam bendražygiui Artūrui Visockui ir jo komandai, jeigu jis vėl dalyvaus mero rinkimuose? „Taip būsime konkuruojančios jėgos, – teigia D. Griškevičius, tik dar negali atsakyti, ar pats kandidatuotų į merus. – Tik konkuruosime pasiūlymais, o ne per bandymą sakyti, koks kitas yra blogas.“

Dar trys potencialūs skyriai Rima Baškienė „Šiaulių kraštą“ informavo, jog Šiaulių rajone partijos steigėjų ir narių yra 42. Tarp jų – buvę ilgamečiai „valstiečiai“ Antanas Šliauteris, Vytautas Slabys, jis yra ir ilgametis Bubių seniūnas. Viena iš partijos skyriaus steigimo koordinatorių rajone yra Ada Grakauskienė, Šiaulių rajono tarybos narė. Ji iki šiol buvo nepartinė, bet į rinkimus ėjo su „valstiečiais“ ir rajono Taryboje priklausė jų frakcijai. „Žmonių mes neskubinome ir neraginome, o dabar, kai partija įsisteigė, skyrius stiprės, yra norinčiųjų prisijungti, – tvirtino R. Baškienė. – Labiausiai mes ieškosime susikalbėjimo valstybės labui ir savivaldoje, ir Seime, nes situacija šalyje yra sudėtinga. O Seime savo frakcijoje jau turime 16 narių, kurių patirtis didelė.“ Kelmės rajone naujos partijos steigėjų lyderė yra Jolita Koryznienė, buvusi kandidatė į rajono merus nuo visuomeninio rinkimų komiteto „Už augančią Kelmę“. J. Koryznienė (Butkutė) yra buvusi Šiaulių regiono plėtros agentūros vadovė, o šiuo metu užsiima kaimo turizmo verslu. „Šiaulių kraštui“ ji sakė, jog rajone susibūrė dešimt naujos partijos steigėjų, kurie tampa ir nariais. Dalis jų – dar prieš metus įsteigtos visuomeninės organizacijos „Auganti Kelmė“ nariai. Pati šią organizaciją steigė ir kurį laiką jai vadovavo. Jokios partijos veikloje J. Koryznienė iki šiol nedalyvavo. „Partijos skyrių steigiame nuo balto lapo, prisijungs prie mūsų ir daugiau žmonių, kurie nori dalyvauti savivaldoje, įnešti idėjų ir pokyčių, – patikina J. Koryznienė. – Dėl koronaviruso pandemijos ne visi galėjo į steigiamąjį suvažiavimą važiuoti ar rašyti įgaliojimus.“

Radviliškio rajone naujos partijos steigimo proceso vedliu yra tapęs Radviliškio seniūnas Ernestas Mončiauskas. Jis „Šiaulių kraštui“ sakė, jog rajone partijos narių jau yra 54. Pats E. Mončiauskas – buvęs Tėvynės sąjungos-krikščionių demokratų narys. Kodėl apsisprendė su konservatoriais atsisveikinti, nekomentuoja. „Būtų neetiška“, – sako politikas.

Dėl kritinės padėties Vilniaus šilumos tinkluose kreipimasis į Vilniaus merą ir energetikos ministrą

Naujiena paskelbta: https://www.15min.lt/verslas/naujiena/energetika/del-kritines-padeties-vilniaus-silumos-tinkluose-kreipimasis-i-vilniaus-mera-ir-energetikos-ministra-664-1626766?fbclid=IwAR3ADD444mK5w5lSeWeXGbl0CsPi5Y01v_DfsoL9w5aHFT2Tqz8NDGwl154

Antradienį, paaiškėjus faktams, kad Vilniaus šilumos tinklams gali trūkti 100 milijonų eurų šildymo tiekimo užtikrinimui, Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nariai kreipiasi į energetikos ministrą Dainių Kreivį dėl ydingos mokėjimų atidėjimo tvarkos bei į Vilniaus merą Remigijų Šimašių dėl krizės valdymo mažiausiomis sąnaudomis gyventojams, rašoma pranešime žiniasklaidai.

„Situacija Vilniuje yra kritinė, gyventojų sąskaitos už šildymą yra beveik dvigubai didesnės nei praėjusiais metais. Tuo tarpu ministro D. Kreivio pasiūlyta tvarka, kad gyventojai pakilusias šildymo sąskaitas galės apmokėti per penkis metus, jau nuo pradžių atrodė kiek nelogiška – tai tiesiog yra įsiskolinimų perkėlimas, o ne reali pagalba. Dar daugiau, dabar aiškėja, kad negaunant suplanuotų pajamų, šilumos tinklai yra priversti imti paskolas už kurių palūkanas sumokės patys gyventojai. Tokia praktika atrodo neūkiška ir nelogiška. Dar blogiau, kad apie tokius sprendimus sužinome iš socialinių tinklų ar žiniasklaidos, bet ne sprendimų priėmėjų“, – teigia Seimo narys Lukas Savickas.

Kreipimuose prašoma nurodyti, ar Energetikos ministerija buvo paskaičiavusi, kad dėl tokio sprendimo šilumos tinklams gali pritrūkti apyvartinių lėšų, ar nebuvo svarstoma panašios reikšmės atvejais leisti tokioms savivaldybių įmonėms imti beprocentinę paskolą iš valstybės? Taip pat, ar tokia situacija yra tik Vilniaus šilumos tinkluose, o galbūt ministerija žino ir daugiau atvejų? Vilniaus merui skirtame kreipimesi teiraujamasi, ar buvo kreiptasi į Vyriausybę dėl beprocentinės paskolos bei kodėl sprendimai dėl visus vilniečius liečiančių klausimų, kurie yra nepatogūs merui, yra slepiami?

„Augančios šildymo kainos Vilniuje ir kituose miestuose kelia dideles įtampas visuomenėje, kuri ir taip pavargusi, slegiama didelės infliacijos. Kaip matome, ministro D.Kreivio pasiūlytos priemonės ne tik nepagerino situacijos, tačiau dar gali priversti vilniečius mokėti už bendrovės paimtas paskolas. Nuo pat pradžių teigėme, kad kainų kilimui nėra pasiruošta. Valstybė turi prisiimti atsakomybę ir realiai amortizuoti dalį kaštų, neverčiant gyventojų individualiai rašyti prašymų šildymo kompensacijoms – jos turi automatiškai būtu pritaikytos tiems, kam priklauso. Tokios priemonės kainuotų gerokai pigiau nei dabar imamos paskolos“, – situaciją apibendrina Seimo narys Domas Griškevičius.