Turi automobilį? Sveikinu, tu – turtingas!

Naujiena paskelbta: https://www.delfi.lt/news/ringas/politics/domas-griskevicius-turi-automobili-sveikinu-tu-turtingas.d?id=88230819

Nesvarbu, ar tavo automobilis 20, ar 15 metų senumo, ar juo važiuoji kiekvieną dieną, ar tik kartą per savaitę į kaimą – turi automobilį, vadinasi, esi turtingas! Tokia logika vadovaujasi Aplinkos ministerija, sugalvojusi nuo 2023 metų šalia automobilio registracijos mokesčio įvesti ir kasmetinį automobilio naudojimo (taršos) mokestį.

Ministerija motyvuoja, kad šiuo metu ES tik trys šalys netaiko CO2 mokesčio: Estija, Lietuva ir Lenkija. Tiesa, tai, ką Aplinkos ministerija vadina naudojimo (arba taršos) mokesčiu, iš tikrųjų derėtų vadinti turto mokesčiu, kuris niekaip nėra susijęs su to turto verte ir mažai ką turi bendro su žaliąja darbotvarke. Mat tie, kurie turi pinigų, tiesiog pirks leidimą teršti iš „kišenpinigių“, tuo tarpu tos grupės, kurios yra labiausiai pažeidžiamos, bus priverstos dar labiau susispausti savo finansuose, nors automobilis seniai yra ne prabangos, o kasdienio gyvenimo būtinas atributas. Ypač tiems gyventojams, kuriems gyvenamoji ir darbo vieta nėra tame pačiame mieste ar kaime. Žinoma, klimato kaita yra katastrofinio lygio problema, su kuria kovodami turėsime aukoti tam tikrus patogumus, tačiau ar tikrai naujas mokestis atlieps pagrindinius siekius, o ne tiesiog surinks daugiau lėšų į valstybės iždą?

Pirmiausia, kiekvienas naujas įstatymas ar mokestis turi atitikti tam tikrus protingumo kriterijus. Turi būti aiškus jo sąlytis su kitais teisės aktais ir galimybė paprastai jį įgyvendinti, kaip galima paprastesnis administravimas ir, žinoma, jis turi turėti aiškų, suprantamą bei pasiekiamą tikslą (šiuo atveju sumažintą automobilių išmetamą CO2 rodiklį). Aišku, nereikia pamiršti ir socialinio aspekto. Juk senu ir labiau taršiu automobiliu dažnas naudojasi ne iš gero gyvenimo. Kas nenorėtų kasdien naudotis nauju, aplinkai labiau draugišku automobiliu bei taip mokėti mažiau?

Tad grįžtant prie taršos (ar naudojimo) mokesčio, kuris gali siekti nuo 20 iki 300 eurų kiekvienais metais, kyla klausimas, ar jis tikrai atitinka šiuos reikalavimus? Teisės aktų sąsaja kaip ir aiški, juolab, kad patirties galima semtis iš kitų ES šalių praktikos. Mokesčio administravimas, matyt, irgi nebus didžiulė našta. Bet kaip su kitais aspektais? Akivaizdu, kad naujasis mokestis labiausiai smogs mažiausias pajamas gaunantiems gyventojams. Nors ministerija miglotai užsimena apie tam tikrus pereinamuosius laikotarpius, norėtųsi aiškesnio paramos paketo, orientuoto į mažesnes pajamas gaunančius asmenis. Dabar išeina paradoksali situacija, kad valstybės teikiama parama, skirta įsigyti naujiems elektromobiliams, iš esmės pasinaudoja aukštesnes pajamas gaunantys gyventojai. Stebint automobilių gamintojų tendencijas ir nuoseklų jų perėjimą link mažiau taršių automobilių gamybos, akivaizdu, kad bendrasis siekis, mažinantis automobilių išmetamą CO2 rodiklį, turint vis mažiau pasirinkimo ir alternatyvų, irgi gali būti pasiekiamas lengviau.

Aplinkos ministerija skelbia, kad šiuo mokesčiu skatinama rinktis netaršias transporto priemones, tokias kaip elektromobiliai ar hibridiniai automobiliai. Nepaisant to, kad apie viešąjį transportą ar kitas priemones čia nei žodžio nepasakyta, Aplinkos ministro Simono Gentvilo tikslas persodinti mus prie elektromobilių yra gražus. Bet gal tokiu atveju verta pradėti nuo mažiau skausmingų priemonių – svarstyti apmokestinti antrą automobilį, prabangų, didinti taršos pirminės registracijos mokestį? Daryti viską, kad viešasis sektorius taptų perėjimo prie mažiau taršaus transporto pavyzdiniu lokomotyvu?

Per radiją skambanti reklama kaip tik primena, kad dabar naują elektromobilį su taikomomis valstybės kompensacijomis ir nuolaidomis galima įsigyti TIK už nepilnus 22 tūkst. Eur. Bandau įsivaizduoti daugelio lietuvių vairuotojų veido išraišką ir garsiai ministrui reiškiamą padėką už jo norą naujų mokesčių pagalba juos „paskatinti“ įsigyti mažiau taršų automobilį. Žinoma, rinkoje galima rasti ir pigesnių variantų, taip pat naudotų, bet tiesa yra labai paprasta, o ji tokia, kad šiuo metu taršiausius ir seniausius automobilius vairuojantiems tokios kainos dažniausiai neįkandamos.

Ne mažiau svarbi problema, apie kurią šiuo metu Aplinkos ministerija praktiškai nekalba iš viso – elektromobilių įkrovimo tinklas. Rugsėjo 9 d., remiantis naujais Europos automobilių gamintojų asociacijos (ACEA) duomenimis, daugumoje ES valstybių kelių tinkluose labai trūksta elektros įkrovimo punktų. „Pavyzdžiui, jei Graikijos, Lietuvos, Lenkijos ir Rumunijos piliečiai vis dar turi nuvažiuoti 200 km ar daugiau, kad surastų įkroviklį, negalime tikėtis, kad jie norės pirkti elektromobilį“, – įspėjo ACEA generalinis direktorius Ericas Markas Huitema. Išvados rodo, kad 10 ES šalių, o tarp jų Lietuva ir Graikija, turi prasčiausiai išvystytą tinklą, net neturi vieno įkroviklio 100 kilometrų pagrindinių kelių ruože.

ES kelia ambicingus tikslus, o jiems įgyvendinti skiria didelius pinigus. Tad natūralu, kad iš valstybių narių reikalauja ne tik strategijų, tačiau ir realių sprendimų. Liūdna, kad Aplinkos ministerija su ministru priešakyje nueina pačiu lengviausiu ir turbūt mažiausiai efektyviu keliu.

Šis mokestis niekaip neatlieps savo tikslo, idėjos. Jis nepaskatins atsisakyti taršių automobilių ir persėsti į žalesnius. Problema nėra ta, kad žmogus nenori važiuoti mažiau taršiu automobiliu, jis to padaryti tiesiog negali dėl pinigų trūkumo. Vargu, ar žmogus turės daugiau pinigų taupydamas elektromobiliui ar hibridui, jei juos kasmet sumokės valstybei. Tuo labiau, kad ministerija kol kas nepateikia ir konkrečių idėjų, kur bus panaudoti surinkti pinigai. Ar už juos bus ir toliau skiriamos dotacijos mažiau taršiems automobiliams įsigyti, ar bus taikoma paramos diversifikacija pagal pajamas? Plėtojamas elektromobilių stotelių įkrovimo tinklas? Atnaujinami autobusų ir troleibusų parkai? Siūlomas nemokamas viešasis transportas? Vargu.

ES ir Lietuva turi ambicingus planus mažinant išmetamą CO2, bet susidaro įspūdis, kad trūksta fantazijos ir Aplinkos ministerija užsiima greenwashing‘u (mums, lietuviams, labiau suprantama frazė būtų – „reikia kažką daryti, todėl apsimeskime, kad darome kažką dėl gamtos“). Sprendimas apmokestinti automobilius nauju turto mokesčiu, nekreipiant dėmesio į to turto vertę, žmonių pajamas, augančią infliaciją, augančias kainas už šildymą ir elektrą, ignoruojant tendencijas automobilių rinkoje, kai praktiškai visi automobilių gamintojai dėl įvairių komponentų trūkumo mažina gamybos apimtis, prieš tai neatlikus savo namų darbų (įkrovimo stotelių tinklo plėtra), atrodo labai netinkamas. Aš noriu dar labiau žalesnės Lietuvos, noriu ir socialiai teisingos Lietuvos. Šis sprendimas, deja, kompromituoja abu siekius.

Jungiuosi prie Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“

Naujiena paskelbta: https://www.etaplius.lt/prie-demokratu-frakcijos-vardan-lietuvos-jungiasi-ir-seimo-narys-d-griskevicius

Matome supriešintą, suskaldytą Lietuvą. Deja, tokia situacija naudinga ir tuo naudojasi nemaža dalis politikų – tiek pozicijoje, tiek opozicijoje, tokiu būdu bandydama rinktis politinius dividendus.

Nenorime dalyvauti tokioje skaldymo ir konfliktų skatinimo politikoje, nes nuo to kenčia ne kas kitas, o Lietuvos žmonės.

Šiandien kartu su dar 12 kolegų Seime steigiame Demokratų frakciją „Vardan Lietuvos“. Nauja frakcija yra susijungimas su partneriais ir bendraminčiais. Būsime darbinga centro kairės politinė jėga ir dirbsime konstruktyvioje opozicijoje.

Tai nėra atsitiktinis darinys. Kuriame naują frakciją žinodami vieni kitus ir pasitikėdami dėl bendrų darbų, kuriuos bendrai išsigryninome darbinėse sesijose. Frakcijoje yra gausu patyrusių žmonių, žinančių, ką reiškia darbas Vyriausybėje, Seime, Savivaldoje. Tai yra didžiulė patirtis ir stiprybės įvairiose srityse.

Naujoje frakcijoje turime vieningą valstybės valdymo viziją ir aiškią darbotvarkę, tačiau asmeniniai, vertybiniai įsitikinimai bus gerbiami ir po diskusijų tokiais klausimais kiekvienas galėsime balsuoti pagal savo sąžinę ir įsitikinimus.

Kaip steigiama nauja frakcija Seime tęsime pastangas realizuoti rinkimų metu Lietuvos žmonių mums suteiktą mandatą, ypatingą dėmesį skirdami socialinės nelygybės mažinimo, valstybės valdymo, ekonomikos visiems ir žaliojo kurso klausimams.

Politika – komandinis žaidimas, todėl ne mažiau svarbus ir frakcijos skaitlingumas siekiant įgyvendinti užsibrėžtus tikslus ir darbus. Reikia pripažinti, kad mišrioje grupėje turėdami vos 3 narius negalėjome daryti reikšmingesnio poveikio teisėkūroje ar parlamentinėje kontrolėje. Vadovaujantis Seimo statutu keičiasi frakcijų kvotos komitetuose, todėl nuo rudens sesijos asmeniškai planuoju dirbti Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete.

Demokratų frakcijai „Vardan Lietuvos“ priklauso: Vytautas Bakas, Rima Baškienė, Algirdas Butkevičius, Domas Griškevičius, Linas Kukuraitis, Rūta Miliūtė, Laima Mogenienė, Laima Nagienė, Lukas Savickas, Saulius Skvernelis, Algirdas Stončaitis, Zenonas Streikus ir Tomas Tomilinas.

Svarbiausi Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ darbai:

• Sieks Lietuvos be absoliutaus skurdo. Inicijuos ir rems sprendimus, artinančius Lietuvos bendrojo vidaus produkto perskirstymą prie ES vidurkio;

• Siūlys bazinių pajamų plėtrą visose visuomenės grupėse ir paramos formose, siekiant įgyvendinti universalias bazines pajamas Lietuvoje;

• kartu su bendruomenių ir savivaldos įgalinimu užtikrins vienodą paslaugų kokybę visiems;

• teiks konkrečius teisės aktų projektus, įtraukiančius Parlamentą į šalyje užsitęsusių krizių valdymą;

• teiks teisės aktų iniciatyvas, įteisinančias teismų tarėjus;

• sieks įteisinti dalyvaujamąjį biudžetą - žmonių galimybę siūlyti ir nuspręsti, kokioms sritims turėtų būti skirta atitinkama šalies biudžeto dalis;

• rems tiesioginių merų, kaip savivaldybių tarybų pirmininkų, rinkimus;

• siūlys visas nekilnojamojo Turto mokesčio pajamas skirti tiesiogiai savivaldai, taip pat savivaldybėse, kur baigta žemės reforma, žemę perduoti savivaldai;

• siūlys motyvuoti ir išlaisvinti dirbančiuosius mokytis visą gyvenimą, tam numatant darbuotojo pasirinkimu skirti 1 darbo dieną per mėnesį kompetencijų kėlimui;

• sieks didelio dėmesio smulkaus ir vidutinio, ypač šeimų, verslo plėtrai ir palankių sąlygų sudarymui;

• rudens sesijos metu sieks įkurti smulkaus ir vidutinio verslo Ombudsmeno instituciją;

• siūlys pramonės parkų pagrindu įteisinti turizmo parkų steigimą;

• šią sesiją tvirtinamame Valstybės biudžete registruos siūlymą 3 artimiausius metus nuosekliai didinti Turizmo srities finansavimą valstybės biudžeto lėšomis;

• Sieks, kad visas viešasis sektorius pasiektų nulinę anglies dioksido emisiją jau 2030 metais;

• Siūlys plėsti Lietuvoje sėkmingai veikiančią užstato (taromatų) sistemą;

• Siūlys atverti įmonių taršos duomenis visuomenei ir plėsti pačių žmonių galimybes informuoti apie aplinkos teršimo atvejus;

• Sieks didinti atsinaujinančios energetikos dalies tikslus nuo 50 proc. iki 70 proc. jau 2030 metais.

Skiepų karai: planavimo brokas priešina savivaldą

Naujiena paskelbta: https://www.delfi.lt/news/ringas/politics/domas-griskevicius-skiepu-karai-planavimo-brokas-priesina-savivalda.d?id=87045301

Vakcinavimo procesas po truputį įsibėgėja. Lietuva pagal vakcinavimo tempą bendrame Europos sąjungos kontekste atrodo ganėtinai gerai. Vyriausybė kartu su savivaldybėmis stengiasi kuo greičiau ir efektyviau paskiepyti savo gyventojus. Viešoje erdvėje vertinant savivaldybių skiepijimo tempus išskiriamos „pirmūnės“ ir „atsiliekančios“ savivaldybės. Tačiau nutylima, kad žmonių skiepijimo greitis dažnu atveju priklauso nuo gaunamų vakcinų kiekio, dažnai SAM koreguojamo prioritetų sąrašo, tad aiški komunikacija iš centrinės valdžios tampa ypatingai svarbi. Suprasdami, kokioje situacijoje esame, stengiamės suprasti ir pateisinti kartais kas kelias valandas besikeičiančius Vyriausybės sprendimus ar keistą komunikaciją iš sostinės. Nepaisant to, tai, kas nutiko vakar, perpildė kantrybės taurę.

Vakar, apie 14:00 val., Šiaulių miesto savivaldybė, kaip ir kai kurie kiti miestai (Klaipėda, Palanga ir kt.), gavo pranešimą, kad juos antradienį turinti pasiekti vakcinų siunta yra mažinama ir papildomai 19 tūkst. dozių perduodamos Vilniaus miestui. Mažinama dėl prastos situacijos sostinėje, kurioje 95% intensyvios terapijos lovų yra užpildytos, o pati savivaldybė, pagal Sveikatos apsaugos ministro patvirtintą metodologiją, yra juodžiausia tarp juodų.

Solidarumas, žinoma, turi būti, pagalbos ranką, matyt, esame pasirengę ištiesti visi, galbūt net labiau nei prieš prasidedant karantinui, tačiau komunikacija ir strategija, atrodo, yra du žodžiai, kurie šiai Vyriausybei yra visiškai svetimi. Vilniaus epidemiologinė situacija prasta tapo ne vakar per pietus, net ne vakar iš ryto. Ši situacija yra aiškiai žinoma, kaip ir buvo aišku, kad tendencijų tikrai nepagerins grįžtantis Vilniaus gatvės šurmulys.

Todėl kyla natūralus klausimas, kodėl likusios Lietuvos savivaldybės ir, svarbiausia, žmonės buvo apgauti? Ar nebuvo galima iš karto atidėti daugiau vakcinų Vilniui ir nesukelti savivaldybių, iš kurių vakcinos buvo paimtos, gyventojų bereikalingų lūkesčių, nekalbant jau apie žmonių, atliekančių planavimo ir registravimo darbus, beprasmiškumą ir neviltį?

Juk tokiu atveju, matyt, nebūtų kilę jokių klausimų dėl susipriešinimo ar apgaudinėjimo. Tačiau dabar jau antrą kartą yra suduodamas rimtas smūgis visam vakcinacijos procesui, o jį, kaip nuo vienuolikos metrų atžymos, suduoda pati Sveikatos ministerija. Ar žinote, kiek darbo buvo įdėta, kad būtų suregistruoti gyventojai antradienio skiepijimui? Kiek iš jų apskritai atsisakys skiepytis, kai šį antradienį gaus informaciją, kad jų vakcinavimas nukeliamas. Kas atsakys, jei būtent vienas iš šių piliečių, kurių vakcinacija dėl SAM strategų kaltės nukeliama, susirgs iki tol, kol bus paskiepytas? Reputacija toks reikalas – sugadinus sunku atstatyti.

Kadangi jau prakalbome apie SAM sprendimus ir kompetencijas, tai negaliu nepaminėti registravimosi skiepui sistemos. Šią sistemą sukūrė Kauno savivaldybė. Sistema tikrai patogi – elektroniniu būdų leidžia pasitikrinti, ar esi skiepijimų grupės sąrašuose, ir užsiregistruoti skiepui. Dar daugiau, ji leidžia skiepui registruoti šeimos narį – mamą, tėvą, senelius ir panašiai. Sistema yra sujungta su visais registrais, tad galėtų registruotis ir kiti į prioritetinius sąrašus įtraukti asmenys.

SAM po to, kai Kauno miestas paleido šią sistemą, pradėjo žadėti, kad visos savivaldybės jau tuoj tuoj gaus lygiai tokią pačią, tik nacionalinę sistemą. Kaunas tokią sistemą įsivedė kovo 8 d. Šiandien turime beveik gegužės mėnesį ir SAM savo komentare sako, kad nacionalinė sistema startuos.... tuoj tuoj.

Pirmasis šios betvarkės neiškentė Vilniaus miestas ir praėjusią savaitę nusipirko analogišką sistemą. Tuo pačiu keliu žengia jau ir Klaipėda. Nesinorėtų, kad su šia sistema baigtųsi kaip su legendiniu 130 lapų planu – kažkas sakė, tačiau niekas nematė, o savivaldybės turi tvarkytis pačios.

Atskiro paminėjimo verta ir sostinės mero komunikacija. Meras, papūtęs krūtinę, pareiškė – Vilnius puikiai tvarkosi, daugiausiai skiepijame, todėl gausime daugiau vakcinų! Ne, Remigijau, Jūsų savivaldybėje, kaip vaizdžiai išsireiškė Jūsų piaro atstovas, GAISRAS. Visos kitos savivaldybės ir jų gyventojai tiesia Jums ranką (ar petį?), kad Jūs galėtumėte užgesinti šį gaisrą. Tad „ačiū“ turbūt buvo tas žodis, kurio ieškojote, o ne pasipūtėliškas aiškinimas, kaip Vilnius nuostabiai tvarkosi.

Dar keisčiau atrodo mero piaro atstovo lakstymas pas visus, kurie išdrįso prabilti šia tema, ir aiškinimas, kad jie šaudo pro šalį. Ne, nešaudome pro šalį, tiesiog Vilniui atidavėme (tiesa, ne sava valia) tuos skiepų šovinius, kurių ir patiems labai reikia.

Neabejotinai solidarumas yra būtina sąlyga norint įveikti koronavirusą. Pagalba tam, kam tuo metu to labiausiai reikia, juk niekada nežinai, kada pagalbos gali prireikti tau. Tačiau toks jautrus klausimas kaip vakcinų nukreipimas turi būti derinamas iš anksto, o ne nurodinėjant iš jėgos pozicijų. Tiek Šiauliai, tiek Klaipėda, Mažeikiai ar bet kuris kitas miestas ir jo žmonės supranta tai.

Premjerės I. Šimonytės reakcija ir atsakas merams dėl staiga Vilniui perskirstytų vakcinų – „neturime komforto Jus informuoti prieš dvi savaites“ – galiausiai palieka be žado. O juk kartais, ypatingai sunkiais laikais, pakanka vieno paprasto žodžio – suprantame, atsiprašome. Jo, deja, nebuvo. Džiugu bent jau tiek, kad Šiaulių miesto meras A. Visockas socialiniame tinkle taria: „kiek suprantu, niekas iš centrinės valdžios nesiruošia pasakyti „atsiprašau“, tai tuomet aš atsiprašau visų žmonių, kurie kantriai organizavo ir skambino, ir visų, kurie turėjo lūkestį pasiskiepyti. Ypatingai atsiprašau senjorų.“