Demokratai apie siūlymą savivaldybėms susimokėti už geležinkelių maršrutus: tai reketavimas

Naujiena paskelbta: https://www.demokratai.lt/naujiena/demokratai-apie-siulyma-savivaldybems-susimoketi-uz-gelezinkeliu-marsrutus-tai-visuomenes-ir-savivaldybiu-reketavimas?fbclid=IwAR1dz79XE-UIKUUco1bkdogu9yOmu5m8G664VQ1F5e8rkgZ1w5ZrolDVrGo

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos Seime atstovai, reaguodami į tai, kad daliai Lietuvos savivaldybių teikiami pasiūlymai pačioms susimokėti, jei nori, kad per jas einantys geležinkelių maršrutai išliktų, teigia, kad tai beveik prilygsta Susisiekimo ministerijos ir „Lietuvos geležinkelių“ vykdomam reketui, o apie regioninės politikos stiprinimą negali būti nė kalbos.

„Atrodo, kad dabartinei Susisiekimo ministerijos vadovybei ir „Lietuvos geležinkeliams“ pelnas yra svarbesnis už viešųjų paslaugų prieinamumo didinimą, gyventojų gerovę. Ar iš tiesų valstybė nebemato prasmės finansuoti ir išlaikyti geležinkelių maršrutų, kuriais gyventojai kiekvieną dieną važiuoja į darbovietes, ugdymo įstaigas. Siūlymai savivaldybėms už tai pačioms susimokėti kone prilygsta į jas ir į visuomenę nukreiptą reketavimą“, – sako Seimo narys, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis.

Parlamentaro Domo Griškevičiaus teigimu, valdančiųjų kalbos apie regioninę politiką yra tas pats, kas tuščias oro drebinimas.

„Vyriausybė ir Lietuvos valstybinės įmonės atlieka veiksmus prieštaraujančius patvirtintiems šalies strateginiams dokumentams. „Lietuvos geležinkeliai“ karpo keleivių vežimo maršrutus viską matuodami tik per pelno ir nuostolio prizmę, pamiršdami ir kitą svarbią misiją – teikti viešąsias paslaugas“, – pabrėžia D. Griškevičius.

Pasak parlamentaro, praėjusiais metais apkarpytas Šiauliai–Panevėžys–Rokiškis maršrutas, liko jungtis tik tarp 4 ir 5 šalies miestų, tiesa panašu, kad grėsmė iškilo ir jam.

„Nuostolingas traukinio maršrutas Radviliškis–Šiauliai–Radviliškis planuojamas uždaryti, išsiųstas „Lietuvos geležinkelių“ raštas savivaldybėms, kurių teritorijomis driekiasi šioji geležinkelio vėžė. Rašte pabrėžiama, kad maršrutas galėtų išlikti, jei pačios savivaldybės finansiškai jį paremtų. Iš Panevėžio rajono savivaldybės prašoma 16 tūkst., Šiaulių rajono – 4 tūkst., Radviliškio rajono siekiama gauti 19 tūkst. eurų per metus už pervežimus, kurie neatitinka Vyriausybės numatytų minimaliųjų kriterijų Kaip kažkas gerai pajuokavo, savivaldybės tuoj galės statyti muitines ir prašyti mokesčių iš jų teritoriją kertančių traukinių“, – pratęsia D. Griškevičius.

Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovai pirmadienį kreipėsi į Susisiekimo ministerijos ir „Lietuvos geležinkelių“ vadovybę prašydami atsakyti, kokie konkretūs pokyčiai keleivinio transporto maršrutuose yra numatomi Lietuvos lygmeniu, kiek maršrutų planuojama panaikinti, sutrumpinti, pakeisti ar paleisti naujų, kaip vertina regioninės politikos keliamus tikslus ir „Lietuvos geležinkelių“ keleivių vežimo įmonei „LTG Link“ prašymus savivaldybėms prisidėti finansiškai prie maršrutų išlaikymo.

Įvairios Lietuvos strategijos sau, gyvenimas sau

Įvairios Lietuvos strategijos sau, gyvenimas sau. Apie regioninę politiką kalbėti - tuščiai orą drebinti. Kol dokumentai gyvena sau, institucijos ir Lietuvos valstybinės įmonės atlieka veiksmus prieštaraujančius patvirtintiems šalies strateginiams dokumentams.

Konkretus pavyzdys - Lietuvos geležinkeliai, kurie karpo keleivių vežimo maršrutus viską matuodami tik per pelno ir nuostolio prizmę, pamiršdami ir kitą svarbią misiją teikti viešąsias paslaugas.

Štai praėjusiais metais apkarpytas Šiauliai - Panevėžys - Rokiškis maršrutas. Liko jungtis tik tarp 4 ir 5 šalies miestų, tiesa panašu, kad grėsmė iškilo ir jam.

Lietuvos geležinkeliai informuoja, kad nuostolingas traukinio maršrutas planuojamas uždaryti, išsiųstas savivaldybėms, kurių teritorijomis driekiasi šioji geležinkelio vėžė. Tačiau rašte pabrėžiama, kad maršrutas galėtų išlikti, jei pačios savivaldybės finansiškai jį paremtų.

Iš Panevėžio rajono savivaldybės prašoma 16 tūkst. eurų per metus, iš Šiaulių rajono – 4 tūkst., iš Radviliškio rajono siekiama gauti 19 tūkst. eurų.

Iš Panevėžio ir Šiaulių miestų savivaldybių, kuriose esančiose traukinių stotyse įlipa daugiausia keleivių, „Lietuvos geležinkeliai“ pinigų neprašo. Kaip kažkas gerai pajuokavo, savivaldybės tuoj galės statyti muitines ir prašyti mokesčių iš jų teritoriją kertančių traukinių.

Primenu, kad Lietuvos regioninės politikos "Baltojoje knygoje" - strategijoje skirtai darniai ir tvariai regioninei plėtrai (2017 m. - 2030 m.) Jos vienas iš pirmųjų uždavinių – užtikrinti, kad darnus ir tvarus ekonomikos augimas būtų geografiškai subalansuotas, kuris turi būti pasiektas gerinant susisiekimą tarp dirbančių ir darbo vietų.

Dokumente rašoma, kad turi būti sukuriama keleivinio kelių ir geležinkelių transporto maršrutų derinimo sistema, įdiegiamos kombinuoto maršruto ir kombinuoto bilieto sistemos.

Sukuriamos regioninės viešojo transporto sistemos, sudarant galimybę organizuoti susisiekimą tarp miesto ir priemiesčio ir regiono miestų, peržengiant savivaldybių administracines ribas (funkciniuose regionuose). Skatinama atokių vietovių

transporto dalijimosi ekonomika, sukuriant atsiskaitymo sistemą ir į pavėžėjimo paslaugų teikimą įtraukiant bendruomenes ir pavienius asmenis. Apie viešąsias paslaugas tei

kiančios įmonės pelnus čia nerašoma, bet akivaizdu, kad tokiu atveju pelningi maršrutai dengia nuostolingus.

Artimiausiu metu kreipsiuosi į Susisiekimo ministeriją ir "LTG Link" su prašymu pateikti informaciją dėl planuojamų pokyčių keleivinio transporto maršrutuose taip pat, kaip vertinamas strateginio dokumento keliamas uždavinys, bei kaip jis koreliuoja su atliekamais realiais veiksmais.

Liūdnai juokaujant, panašu, kad Šiaulių LEZ reikalinga trūkstama geležinkelio vėžė greitai bus parengta "perkėlimui".

Jei „Perlas“ taip nemoka skaičiuoti, tai reikėtų pradėti pirkti loterijos bilietus.Skaityti daugia

Naujiena paskelbta: https://kauno.diena.lt/naujienos/verslas/imoniu-pulsas/d-griskevicius-jei-perlas-taip-nemoka-skaiciuoti-reiketu-pirkti-ju-loterijos-bilietus-1090456

Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovai teigia, kad „Perlas Energija“ bandymas vienašališkai keisti visų savo klientų, kurie pasirinko fiksuotas elektros energijos kainas, sutartis ir juos pervesti į planą, priklausantį nuo biržos svyravimo, yra maitvanagiškas poelgis, kuriuo įmonė savo apsiskaičiavimus perkelia ant vartotojų pečių.

Pasak Seimo nario, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininko Sauliaus Skvernelio, „Perlas Energija“ skaičiavo, kad ilgalaikėje perspektyvoje elektros kaina pigs ir iš to pavyks išlošti, tačiau, anot jo, rinkoje elektros kainai stipriai pabrangus, įmonė ėmėsi neteisėtų veiksmų.

„Teko susipažinti ir su standartine šios įmonės sutartimi, ir su sutarčių teisės specialistų vertinimais. Remiantis sutarčių teisės maksimomis ir pačios įmonės paruošta sutartimi, tampa aišku, kad vienašališkai pakeisti sutarties sąlygų įmonė greičiausiai negalėjo, tačiau įžūliai manė, kad galės tai padaryti ir niekas jiems nepasipriešins. Dabar valstybės institucijoms metas užtikrinti vartotojų teisių apsaugą ir įgyvendinti tuos įsipareigojimus, kuriuos turi piliečiams“, – teigia S. Skvernelis.

Pasak jo, reikia suprasti, kad šiuo atveju vartotojai yra silpnesnioji sutartinių sąlygų pusė, o elektra yra būtinasis produktas, todėl negalima palikti jų neginamų.

„Dalies „Perlo Energijos“ klientų informacija gali nepasiekti laiku, dalis jos gali nespėti įvertinti, neturėti teisinių žinių ją įvertinti. Tokie žmonės gali gauti milžiniškai išaugusias sąskaitas arba bankrutavus tiekėjui atsidurti garantiniam tiekime ir vėl būti nuskriausti. Negalima palikti to savaiminiams procesams, valstybė turi įsikišti, pavyzdžiui, užtikrindama garantinio tiekimo geriausias įmanomas rinkos sąlygas tiems vartotojams, kurie palikę šį tiekėją liktų garantiniame tiekime. Šios sąlygos galėtų būti užtikrinamos tokiam laikotarpiui, kiek turėjo galioti sutartis su „Perlu Energija“. Taip pat valstybė turi užtikrinti informacinę kampaniją šios įmonės vartotojams su aiškiai išdėstytomis alternatyvomis“, – pratęsia S. Skvernelis.

Parlamentarai pažymi, kad artėjant trečiajam rinkos liberalizavimo etapui pasigirdo ir kalbų, kad metas yra labai netinkamas šiam žingsniui, nes trečiajame etape dalyvauja ir mažiausias pajamas gaunantys asmenys, kurie elektros tiekėją turės rinktis rinkos kainoms esant ypatingai nepalankioms. Taip pat, Seimo narių teigimu, nereikėtų pamiršti, kad iš rinkos, galima sakyti, iškrito vienas iš jos dalyvių, kurio prekės ženklas buvo puikiai žinomas, o ir pagal vietų, kuriose galima apmokėti sąskaitas kiekį, buvo labai patogus.

„Galima juokauti, kad jei „Perlas“ taip nemoka skaičiuoti, tai reikėtų pradėti pirkti loterijos bilietus. Tačiau situacija labai rimta. Valstybė turi apginti teisėtus vartotojų lūkesčius, tuo labiau žinant, kad tam priemonių jai turi užtekti. Jau šiandien kreipsimės ir į premjerę Ingridą Šimonytę, kad trečiasis liberalizavimo etapas būtų atidedamas iki tol, kol situacija rinkoje stabilizuosis. Į trečiąjį etapą, siekiant apginti jų interesus, buvo „sukelti“ ir tie gyventojai, kurių pajamos mažiausios. Dabar tikrai turime juos apsaugoti. Daug klausimų kelia ir licencijavimo procesas, įmonė su mažu įstatiniu kapitalu ir šešiais darbuotojais, gali tapti antra pagal dydi licencijuojamos rinkos dalyve, o vėliau tiesiog bankrutuoti ir palikti savo klientus „ant ledo“, – antrino Seimo narys, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininko pavaduotojas Domas Griškevičius.

Liberalizuojant elektros energijos rinką, „Perlas Energija“ dėl aktyvios reklamos ir siūlytų fiksuotų sąlygų tapo antra didžiausia rinkos dalyvė su apytiksliai 180 tūkst. vartotojų.