Delfi tema. Seimo kovos aštrėja: ko laukti toliau?

Nuoroda: https://www.delfi.lt/video/l

Seime ši savaitė buvo itin audringa – žlugo nepasitikėjimo Antikorupcijos pirmininku Algirdu Stončaičiu ir Priklausomybių prevencijos komisijos pirmininke Morgana Daniele procedūros.

Pradėta tirti ir iniciatyva dėl apkaltos Seimo nariui Petrui Gražuliui, kuris savo ruožtu bando inicijuoti panašią procedūrą konservatorei Jurgitai Sejonienei. Be to, iš Seimo pasitraukė Mykolas Majauskas. Nesutariama ir dėl pristatytos mokesčių reformos. Ar dar realu sutarti kokiu nors didesnės reikšmės klausimu iki kadencijos pabaigos? Juolab, artėja rinkimai. Kaip situaciją mato valdančiosios daugumos ir opozicijos atstovai?

Apie tai pasikalbėsime su valdančiojo Liberalų sąjūdžio atstovu Andriumi Bagdonu ir opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ nariu Domu Griškevičiumi.

Tai, ką daro monopolistas Lietuvos paštas, yra spaudos naikinimas

Naujiena paskelbta: https://www.demokratai.lt/naujiena/demokratai-tai-ka-daro-monopolistas-lietuvos-pastas-yra-spaudos-naikinimas-?fbclid=IwAR3NqA0e814D4NPnOmaUkkTeupRf1kVwxkPUx7RYMdKIFKZ36aGU6bDtRrQ

Antradienį pasirodė informacija, kad „Lietuvos paštas“, nepaisydamas leidėjams praėjusiais metais pristatyto 3 metų plano ir 100 proc. keltų įkainių, nusprendė vėl branginti leidinių pristatymo kainas. Pasak Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos Seime narių, tai lems, kad leidinio pristatymo kaina, daugeliu atveju, viršys pačio leidinio kainą.

Pasak frakcijos atstovo Domo Griškevičiaus, jau kelis metus vykstanti Lietuvos pašto reforma, atrodo, neduoda vaisių – nuostoliai auga, nuolat skundžiamasi paslaugų kokybe, o pats paštas vis kelia įkainius, taip didindamas informacinę atskirtį ir darydamas žalą visuomenei.

„Man kyla labai daug klausimų dėl Susisiekimo ministerijos gebėjimo kontroliuoti Lietuvos paštą ir pačio pašto vadovybės kompetencijų. Jie žadėjo vos ne revoliuciją „Lietuvos pašte“, tačiau ji šiuo metu susiveda į drakoniškus įkainius, atleistus darbuotojus ir nuolatinį kokybės kritimą. Dar daugiau, nepaisant visų žadėtų reformų, praėjusiais metais Lietuvos paštas patyrė 6,4 mln. nuostolių. Tad paskutiniai Lietuvos pašto veiksmai atrodo, kaip tolimesnis bandymas perkelti netinkamo vadovavimo sukuriamus nuostolius ant klientų pečių. Savo pačių pristatytų planų nesilaikymas, nuolatinis kokybės kritimas – tai ypatingai prastos vadybos pasekmės, kurios, atrodo, tenkina susisiekimo ministrą Marių Skuodį“, – sako parlamentaras, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos pirmininko pavaduotojas D. Griškevičius.

Frakcijos atstovai nurodo, kad „Lietuvos paštas“ per paskutinius trejus metus atleido apie 900 darbuotojų, tendencijos neturėtų keistis ir šiais metais, kai planuojama atleisti dar 600 darbuotojų.

Parlamentarai pabrėžia, kad „Lietuvos pašto“ vienintelė akcininkė yra Vyriausybė, o akcininko teises atlieka Susisiekimo ministerija, ši įmonė yra monopolininkė, tiekianti pašto paslaugas.

„Tai, ką daro „Lietuvos paštas“, yra regioninės ir periodinės spaudos naikinimas. Tai visiškai neatitinka valstybės deklaruojamų strateginių tikslų: valstybė viena ranka garantuoja lengvatinį PVM spaudai, kita ranka – žlugdo smulkųjį verslą neįkandamais įkainiais. Panašios paslaugos, pavyzdžiui, Latvijoje yra įvardintos kaip visuotinai svarbi paslauga, tad didesnioji jos dalis kompensuojama. Dabar norima palikti dalį žmonių be prieigos prie informacijos ir tai daro valstybinė įmonė. Tokius žmones mes paliktume paveikius dezinformacijai, mažintume jų įsitraukimą į valstybinius procesus. Jau nekalbu apie smulkios leidybos verslo žlugdymą. Panašu, Lietuvos paštas nori pats užgesinti šviesos židinius mūsų regionuose“, – pratęsė Seimo narė Laima Mogenienė.

Artimiausiu metu Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“ planuoja kreiptis ir į Susisiekimo ministeriją, kad visuomenei būtų pristatyta „Lietuvos pašto“ situacija ir pateikiamos gairės, kaip planuojama užtikrinti pašto paslaugų tiekimą ir kokybę.

Demokratai: valstybės tarnybos reforma pagal geriausias švogerizmo tradicijas?

Naujiena publikuota: https://www.demokratai.lt/naujiena/demokratai-valstybes-tarnybos-reforma-pagal-geriausias-svogerizmo-tradicijas-?fbclid=IwAR2GNOSbaYa5A4TcXhNgj6ezh4uyKATeDAVHhQ5C9OFTksna_-0Qv6XdMAQ

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos Seime atstovų teigimu, pirmadienį neeiliniame Seimo posėdyje svarstoma valstybės tarnybos reforma yra ilgai anonsuota ir laukta, joje apstu pertvarką bandančių pagrįsti lozungų, tačiau, panašu, kad visas valstybės tarnybos problemas numatoma spręsti tik per „konkurencingų“ atlyginimų vadovams ženklų pakėlimą, o paprastiems valstybės tarnautojams nenumatomas joks atlyginimo fondo augimas, žadant, kad jis bus ateityje.

Pasak Seimo nario Domo Griškevičiaus, maža to, šios reformos projekte numatoma naikinti visas anksčiau tarnautojų turėtas pridėtines vertes, kaip priedas už darbo stažą bei kitas socialines garantijas, o į valstybės tarnybą gražinamas principas – „myliu nemyliu“.

„Valstybės reforma yra dar vienas pavyzdys, kaip valdančioji koalicija paėmė reikalingą ir ilgai lauktą reformą, bet pateiktas projektas iš karto kelia daugiau klausimų nei atsakymų, ar projekto tikslai bus pasiekti. Visų pirma, naikinama centralizuota priėmimo ir atlyginimų sistema, tad tiek dėl priėmimo į darbą, tiek dėl atlyginimo spręs tik vadovai. Deja, padarius šiuos sprendimus, vadovui paliekama visiška diskrecija nepatinkančius ar kitai politinei jėgai priklausančius asmenis atleisti, nepriimti į darbą ar diferencijuoti atlygį tiesiog pagal „patinka–nepatinka“ principą. Dar daugiau, tai sukelia galimai net ir Konstituciją pažeidžiančius ir lygiateisiškumą paminančius atvejus, kai už tą patį darbą bus atlyginama skirtingai“,– teigia parlamentaras, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininko pavaduotojas D. Griškevičius.

Seimo nario teigimu, reformoje, kurios kūrėju laikomas buvęs Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas, numatoma didinti vadovaujančių pareigūnų atlyginimus iš karto, tam yra numatomas ir atlyginimo fondo augimas, kurį tikrai peržiūrėti reikia, tačiau eiliniams tarnautojams sakoma „palaukti“.

„Jiems tai pat būtu naikinami ir priedai už valstybės tarnybos stažą, tad faktiškai, algos nemažai daliai tarnautojų galėtų netgi sumažėti. Atlyginimų skirtumas tarp aukščiausios ir žemiausios grupės valstybės tarnautojų gali padidėti dar labiau ir daugiau nei du kartus“, – pabrėžia D. Griškevičius.

Frakcijos atstovai nurodo, kad teikiamas Valstybės tarnybos įstatymo projektas labiau primena ne sistemos reformą, o jos griovimą, juolab, kad iniciatoriai to ir neslepia bei sako, kad šį įstatymą nori priartinti prie Darbo kodekso nuostatų.

„Ne paslaptis, kad į valstybės tarnybą vis sunkiau prikviesti savo sričių specialistus, tačiau ar siūlomas kelias nemažins jos patrauklumo dar labiau, mat bus silpninama eilinių tarnautojų motyvacija: matant ir lyginant gerėjančias vadovų sąlygas savo teisinės padėties ir socialinių garantijų mažėjimo kontekste, papildomos motyvacijos likti darbe neliks. Ką jau kalbėti apie atsirandančias dideles nepotizmo pasireiškimo galimybes vykdant darbuotojų atranką ar sprendžiant dėl jų atlyginimų dydžių. Šitam projekto variantui negalima pritarti, bet siūlome ieškoti socialinio dialogo su socialiniais partneriais bei apimti visą sistemą, o ne viena fragmentą“, – sako D. Griškevičius.

Vis dėlto jis sutinka, kad ne viskas šioje reformoje yra blogai. Pasak parlamentaro, iniciatyva stiprinti vadovų grandį yra sveikintina, tikrai svarstytina iniciatyva dėl galimo bandomojo laikotarpio termino nustatymo, galimybė skatinti ir motyvuoti darbuotojus už darbo rezultatus, sutvarkomas nušalinimo reglamentavimas padarius pažeidimą, tarnyba galės būti lankstesnė, nes galima bus valstybės tarnautojui užimti ir kitas valstybės tarnautojo pareigas tame pačiame ar kitame darbe.

Frakcijos narių teigimu, verta paminėti, kad Seimo Teisės departamentas pateikė net 65 pastabas, kad visa darbo užmokesčio siūloma sistema galimai prieštarauja Konstitucijai (atlyginimų nustatymo kriterijai privalo būti nustatyti įstatymu, o ne siūlomais poįstatyminiais aktais arba vadovo valia).

„Keistas ir netinkamas požiūris – vieniems duosim dabar, o kaip duoti didžiajai daugumai likusių darbuotojų, kuriems reikės kur kas daugiau lėšų – lai galvoja kitos Vyriausybės. Tai yra neatsakingas valstybės tarnybos griovimas, kuris vietoje to, kad pritrauktų taip reikalingų naujų žmonių, iš jos išvarys joje dar dirbančius ir liksime su dar didesniu darbuotojų trūkumu. Jei norima tikros reformos, atlyginimą būtina kelti visoms grupėms pagal aiškius kriterijus, taip pat nubrėžti aiškius karjeros laiptus, keisti patį požiūrį į valstybės tarnyboje dirbančius asmenis. Dabar tai yra vadovėlinis pavyzdys, kaip tokį svarbu dalyką tiesiog diskredituoti. Tikiuosi, kad Seimas stipriai koreguos šį reikalingą, tačiau labai prastai suręsta įstatymą“, – sako parlamentaras, Teisės ir teisėtvarkos komiteto narys Algirdas Stončaitis.